To, kas vyksta, šaknys glūdi sunkioje socialinėje ir ekonominėje regiono situacijoje. Prie ilgai trukusios nepalankios plėtros 2020 metais prisidėjo pandemija, smarkiai paveikusi Nevados ir jos sostinės Las Vegaso ekonomiką, kuri daugiausia orientuota į turizmą ir pramogas.
Su lėšų trūkumu, nedarbu ir kitomis problemomis vienaip ar kitaip susiduria dauguma JAV valstijų. Vienas iš populiariausių būdų įveikti sunkumus yra į savo teritoriją pritraukti stambius mokesčių mokėtojus, tokius kaip korporacijos ir jų įmonės.
Tai visas Amerikos politikos sluoksnis, kuriame vyrauja arši konkurencija ir intrigos. Pavyzdžiui, Kalifornija, radikaliai pasisakanti už kairiųjų liberalizmą, atsidūrė tokioje būsenoje, kad iš ten bėga ir žmonės, ir verslas. Panaši situacija ir Niujorke. Kaip naujus namus "pabėgėliai", tarp jų ir tokie korporaciniai monstrai kaip "Oracle", "Hewlett Packard", "Morgan Stanley", "Goldman Sachs" ir daugelis kitų, dažniau renkasi Floridą, Teksasą ir Nevadą.
Bet, žinoma, viskas nėra taip paprasta. Valstijos, kovodamos viena su kita dėl naujų mokesčių mokėtojų, siūlo didelius verslo prioritetus ir specialias sąlygas. Paprastai tai tam tikros mokesčių lengvatos. Dabar Nevados vadovybė yra pasirengusi eiti kur kas toliau ir dalytis valdžia su verslu tiesiogine to žodžio prasme.
Sausio mėnesį Nevados gubernatorius Styvas Sisolakas (Steve Sisolak) paskelbė apie planus Nevadoje sukurti "inovacines zonas", kurios paskatins įvairinti ir plėtoti regiono ekonomiką. Jis taip pat patikslino, kad "Blockchains" įsipareigojo "sukurti mažą miestelį", kuris atneš gerai mokamas darbo vietas ir pajamas iš mokesčių.
Tiesa, norėdama įgyvendinti projektą, valstija turi pateikti savo teisinį pagrindą, kurio detalių gubernatorius neatskleidė. Tačiau vienas iš Las Vegaso leidinių pasidomėjo būsimo įstatymo projektu.
Jei dokumentas bus priimtas, jų teritorijose esančios technologijos įmonės gaus tas pačias teises, kurias turi išrinktos JAV vietos savivaldos, įskaitant mokesčių surinkimą, teismų sudarymą, vandens ir žemės išteklių valdymą, viešųjų paslaugų teikimą ir kt.
Pagal įstatymo projektą, bendrovė turi turėti ne mažiau kaip 50 tūkst. akrų (apie 20 tūkst. ha) neužstatytos žemės vienoje apskrityje, disponuoti mažiausiai 250 mln. USD ir investicijų planu dešimčiai metų.
Projekto šalininkai skelbia, kad tradicinis viešasis administravimas yra neveiksmingas, todėl reikalinga reforma pagal to meto reikalavimus. "Blockchains" generalinio direktoriaus Džefrio Bernso (Jeffrey Berns) žodžiai viską pasako: "Tai, kaip mes elgiamės — rizikuojame, esame lankstūs, vikrūs ir elgiamės kaip kurdami naujus produktus, nėra tai, kaip veikia vyriausybė. Kodėl gi nesukūrus vyriausybės, kuri leis visa tai?"
Tačiau propaguojama idėja taip pat turi skeptikų ir priešininkų.
Dabartinės vietos valdžios institucijos užduoda pagrįstus klausimus: kas bus atsakingas už pastatytus miestus ir juose esančius žmones, jei projektas nepavyks? Akivaizdu, kad našta teks rajonams, kurių teritorijoje bus vykdomas eksperimentas ir kuriuose jau dabar yra sunkiai išsprendžiamų sunkumų.
Be to, esminė problema susijusi su visapusišku privačių IT bendrovių supratimu apie žmonių gyvenimą ir dėl to sparčiai augančia jų kontrole. O dabar siūloma žengti dar toliau ir dalį valstybinių funkcijų oficialiai perduoti į technologijų gigantų rankas.
Argumentas, kad verslas, sutelkęs dėmesį į rezultatus, bus efektyvesnis vykdydamas administracines funkcijas, atrodo labai abejotinas. Ar pirmenybė bus teikiama komerciniam ir viešajam administravimui, ar sveikatos priežiūros, švietimo ir kitoms socialiai reikšmingoms, tačiau kategoriškai nepelningoms sritims, kurios įprastai pareikalauja didelės visų valdžios lygių biudžeto dalies?
Taip pat kyla abejonių dėl "profilinių" išlaidų. Užtenka prisiminti, kad pagrindinė Kalifornijos baisių gaisrų ir dešimčių žmonių mirčių kaltininkė yra energetikos korporacija "Pacific Gas and Electric", kuri dešimtmečius tiesiog tinkamai nepalaiko savo komercinės infrastruktūros.
Siaubingos darbo sąlygos ir šlykštus požiūris į darbuotojus madingiausių ir pažangiausių kompanijų, tokių kaip "Tesla", gamyboje, taip pat aiškiai parodo, koks gali būti žmonių gyvenimas "komerciniuose" miestuose, kur korporacijos bus oficialios valdžios institucijos.
Nepakankamo socialinės srities finansavimo ir infrastruktūros degradacijos problemos yra žinomos daugumai šalių, tarp jų ir labiausiai klestinčioms. Tiesa, net ir šiame niūriame fone JAV išsiskiria nuosmukio tempu, kuris tiesiog baugina, pasireikšdamas vienoje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių.
Teoriškai galima suprasti Amerikos valdžią, kuri yra pasirengusi griebtis bet kokio šiaudo, bandydama pakreipti potvynį į gerąją pusę. Kai kas rimtai svarsto korporacinių-feodalinių anklavų sukūrimą šalies viduje kaip sėkmingą sprendimą.
Bet visai nenuostabu, kad ši idėja gimė visiškai korumpuotoje JAV politinėje sistemoje. Beje, "Blockchains Corporation", be abejo, rėmė Nevados gubernatoriaus, kuris dabar taip aistringai skatina naujoves, kampaniją.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.