VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Estijos gynybos ministerijos Užsienio žvalgybos departamentas trečiadienį paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos žvalgybai naudoja įvairias kibernetinių atakų technikas, grasindamos Estijai ir jos sąjungininkams.
"Kartu su žvalgyba Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai naudojasi virtualia erdve, kad paveiktų Vakarų visuomenes, valstybių ir NATO santykius. Tai piktnaudžiavimas kibernetine erdve siekiant išplėsti įtaką", — sakoma pranešime.
Žvalgyba mano, kad ateityje Rusijos specialiosios tarnybos greičiausiai išnaudos netikros informacijos technologijas.
"Ypač rimtas pavojus kils tada, kai technologijos plėtra pasieks lygį, kai bus galima sukurti įtikinamas ir sunkiai atpažįstamas klastotes. Tokiu atveju visuomenei bus sunkiau atskirti netikrą informaciją nuo tikros", — RIA Novosti cituoja metinę ataskaitą.
Estijos užsienio žvalgybos departamentas taip pat tvirtina, kad Rusija tariamai formuoja naujus padalinius, modernizuoja ir dislokuoja raketinius ginklus vakarų kryptimi. Visų pirma, pasak Estijos žvalgybos, 2019 m. Kaliningrado srityje buvo sukurtas naujas tankų pulkas, o pernai — naujas Vakarų kryptimi Rusijos sukurtas šautuvų divizionas, kuris tapo šeštuoju iš eilės per septynerius metus. Suomijos įlankos pakrantėje yra dislokuojamos 120 kilometrų nuotolio raketų sistemos "Bal", sakoma pranešime.
"Rusija bando užkirsti kelią amerikiečių raketinių ginklų dislokavimui Europoje ir su tuo susijusiam galios paritetui. Rusijos vadovybė tebėra susirūpinusi dėl Amerikos "Aegis Ashore" priešraketinės gynybos sistemos infrastruktūros Europoje, nes, pasak Rusijos, tai NATO grasinimas branduoline ataka", — sakoma pranešime.
Departamento vadovas Mikas Maranas (Mikk Marran) pažymėjo, kad, nepaisant paplitusio koronaviruso, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau treniruojasi įprastu režimu. Jo nuomone, šios pratybos gali kelti karinę grėsmę respublikai ir NATO. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai "praktikuos karinius veiksmus prieš NATO" per "Vakarų" pratybas. Jis pabrėžė, kad pratybos vyks netoli respublikos, ir pridūrė, kad jų kulminacija įvyks vasaros pabaigoje, kai, pasak jo, Rusija sutelks dešimtis tūkstančių kariškių netoli Estijos ir karinių lėktuvų skrydžiai taps dažnesni.
Estijos parlamentas vasario 15 dieną priėmė pareiškimą dėl pilietinių laisvių gynimo Rusijoje, ragindamas plėtoti antirusiškų sankcijų politiką. Anot pareiškimo, ES ir jos partneriai turėtų "sukurti veiksmingą sankcijų politiką, kuri privers Rusiją atsisakyti agresyvios užsienio politikos".
Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sakė, kad Estijos siūlomos sankcijos prieš Rusiją dėl jos neva "agresyvios užsienio politikos" yra agresyvi, bet jau paties Talino politika. Savo ruožtu Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis sakė, kad Estijos parlamentas, reikalaudamas plėtoti ES politiką dėl kitų antirusiškų sankcijų, nerangiai kuria Vakarų metodiką, kaip sulaikyti Rusiją. Rusijos ambasada Taline pažymėjo, kad Estijos parlamento pareiškimas ginant pilietines laisves Rusijoje apsunkino abiejų šalių santykius.
Pernai Estijos užsienio žvalgybos departamentas teigė, kad pagrindinė grėsmė Estijai vis dar kyla iš Rusijos, tačiau karinio konflikto su kaimynine valstybe tikimybė buvo įvertinta kaip nereikšminga, nes "Rusija nenori karo su NATO". Užsienio žvalgybos departamentas, be Rusijos, į galimų grėsmių saugumui šaltinių sąrašą įtraukė Kiniją, kurios veiksmams reikia skirti vis daugiau dėmesio.