VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybės patvirtinta akumuliatorinių baterijų, kurios turėtų užtikrinti nepertraukiamą elektros sistemos veikimą, kol bus baigtas sinchronizavimo projektas ir išėjimas iš BRELL, sistema nėra patikima, nes ji apims tik tam tikrus vartojimo pikus, interviu Sputnik radijui sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.
Lietuvos vyriausybė praeitą savaitę pritarė įstatymų pakeitimo projektui, apibrėžiančiam akumuliatorinių baterijų ir jų valdytojo statusą bei veiklos sąlygas. Šis projektas užtikrina teisinį pagrindą įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir užtikrinti jų veiklą pereinamuoju laikotarpiu, taip pat po sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Saugyklos teiks paslaugas rinkos sąlygomis.
"Kas nutiks, jei suvartojimo pikas bus didesnis nei šios baterijos pajėgumai, kas bus tada? <...> Įrenginys, kuris yra pozicionuojamas kaip energijos tiekimo patikimumo didinimo sistema, šio patikimumo realybėje nesuteikia. Galite vykdyti importą iš Rusijos ir Baltarusijos ir padengti visus pikus, kurie pas jus yra apskritai įmanomi, tačiau šis įrenginys tokios galimybės nesuteikia. Arba reikia dešimtis tokių baterijų pastatyti, arba, atitinkamai, neatsisakyti BRELL, todėl tai iš tiesų elektros energijos tiekimo patikimumo klausimas", — sakė Juškovas, pažymėdamas, kad tokia sistema yra brangi.
Be to, jo manymu, jai pakankamai greitai reikės pakaitalo.
"Čia — bandymas nuraminti Lietuvos vartotojus, kad pasitraukus iš BRELL, elektros energetikos sistema nesugrius, bet iš tiesų, žinoma, tai nėra labai sėkmingas bandymas. Ir, kaip matome, tie elementai šios sistemos, energijos tiekimo patikimumo, kurią Lietuva darė iki tol, jie sužlugo ir rodo, kad yra nepatikimi. Visi šie politizuoti projektai, išėjimas iš BRELL vyksta išskirtinai kaip politinis sprendimas, kad būtų atsisakyta tam tikro sovietinio palikimo... Jie pasiteisina tuo, kad energijos kaina nuolat auga, patikimumas mažėja ir tai Lietuvos vartotojams nesibaigs geruoju", — sakė ekspertas.
Pasak Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio, 200 MW kaupiamuosius įrenginius, skirtus elektros energetikos momentiniam rezervui didinti, siekiama turėti jau kitų metų pradžioje.
Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturi 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginiai. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atkūrus balansą sistemoje įprastais būdais.
Pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.
Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.
Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
