Ekspertas: pasitraukimas iš BRELL Lietuvai taps labai brangiu malonumu

Be to, pats procesas sumažins energijos tiekimo patikimumą Baltijos šalims, mano ekspertas Igoris Juškovas
Sputnik

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Be Baltarusijos ir Rusijos energijos tiekimo, Baltijos šalių energetikos sistemoje gali įvykti kolapsas, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Ekspertas: Lietuva gyvena iliuzija, kad gali apsisaugoti nuo energetikos žlugimo

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai — 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh.

Pažymima, kad energijos srautai iš Rusijos, palyginti su gruodžiu, padidėjo beveik tris kartus.

"Arba tektų pirkti brangesnę energiją kažkur Lenkijoje ir taip išleisti daug daugiau pinigų savo energetikos sistemos stabilizavimui. Tada, žinoma, ir Švedija pirktų elektrą brangesnėmis kainomis. Vis dar neaišku, ar tinklų pajėgumų pakaktų, kad būtų galima ir sau perduoti energiją, ir Latvijai, ir Švedijai. Tai dar kartą parodo, kad, pirma, pasitraukimas iš BRELL bus labai brangus malonumas Baltijos šalims. Antra, tai sukels energijos tiekimo patikimumo sumažėjimą Baltijos šalyse ir Švedijoje, kuri dabar de facto gauna Rusijos elektros energiją tranzitu per Lietuvą", — sakė jis.

Juškovas pažymėjo, kad politikai niekada nepripažins, jog Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL — neteisingas sprendimas, tačiau bet kokio nepaprasto įvykio atveju kaltinami energetikai.

"Deja, politikai vadovaujasi savo pačių samprotavimais ir neklauso profesionalių energetikų. Šiuo atžvilgiu galų gale mokės paprasti vartotojai, kurie tam tikru momentu apskritai bus be elektros energijos, arba ji ženkliai pabrangs", — pridūrė ekspertas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuvos vyriausybė pritarė elektros energijos kaupiklių projekto įgyvendinimui

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.