VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Brian Olley aptarė Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, kurie svarstė Sausio 13-osios įvykių Vilniuje bylą, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Susitikimo metu Bilotaitė ir Olley taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) ir OUK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą, kovą su prekyba žmonėmis ir COVID-19 pandemijos valdymą.
"Susitikimo metu vidaus reikalų ministrė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos Federacijos veiksmų Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą", — rašo ministerija.
Pranešama, kad atsakydamas į tai Didžiosios Britanijos ambasadorius išreiškė paramą Lietuvai.
Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES paveiks nusikalstamų veikų skaičiaus dinamiką, pavyzdžiui, sumažės prekybos žmonėmis srautas iš Lietuvos į JK, tačiau fiktyvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais skaičius gali padidėti.
Be to, Lietuva išreiškė norą įsteigti vieną iš ES regioninių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) pajėgumų centrų.
Diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos valdymo politikai pabrėžė dezinformacijos problemą, ypač melagingų žinių apie skiepus gausą.
Ambasadorius pasidalijo patirtimi vykdant informacines kampanijas Didžiojoje Britanijoje, dalyvaujant tokiems žymiems žmonėms kaip karalienė Elžbieta II ar seras Eltonas Džonas.
Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.
Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu
2019 Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui.
Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.
Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tyrimų komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".