Anoniminiai šaltiniai leidiniui teigė, kad planuojamų įvykių pasekmės Vladimirui Putinui, taip pat Rusijos specialiosioms tarnyboms ir armijai bus akivaizdžios, bet nematomos visiems kitiems.
Tai atitinka JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Sulivano (Jake Sullivan), kuris prieš porą savaičių paskelbė Vašingtono pasirengimą naudoti "matomų ir nematomų priemonių" rinkinį, pareiškimą.
Tai yra atsakas į kibernetinę ataką, įvykdytą prieš kompiuterių saugos bendrovės "SolarWinds" programinę įrangą, apie kurią paaiškėjo praėjusių metų gruodį. Firmos klientai yra pagrindinės JAV vyriausybinės agentūros, o Gynybos, Iždo, Nacionalinio saugumo ir Prekybos bei Valstybės departamentai yra vieni iš įsilaužimo aukų.
JAV slaptosios tarnybos ir valdžia, taip pat daugybė specializuotų korporacijų tiesiogiai kaltina Maskvą dėl to, kas įvyko. Anot jų, ataką įvykdė programišiai, tiesiogiai susiję su Rusijos žvalgybos struktūromis, o jų veiksmų tikslas buvo šnipinėjimas. Senato Žvalgybos komiteto posėdyje, vykusiame vasario pabaigoje, "Microsoft" vadovas Bradas Smitas (Brad Smith) sakė, kad tai "buvo bene didžiausia ir moderniausia ataka, kokia tik kada nors buvo matyta".
Tiesa, kiti pramonės atstovai nėra tokie vienareikšmiškai tikri dėl Rusijai pareikštų kaltinimų. Tame pačiame posėdyje dviejų pagrindinių kibernetinio saugumo bendrovių — "CrowdStrike" ir "FireEye" — atstovai pripažino, kad neturi įrodymų apie Maskvos dalyvavimą įsilaužime. Anot jų, maksimaliai galima kalbėti, kad "ataka atitiko rusų elgesį", o "įsilaužimui naudojami įrankiai nėra panašūs į tuos, kuriuos naudoja Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranas".
Rusijoje į tai, kas vyksta, paprastai žiūrima pagal įprastą santykių su Vakarais tendenciją: pastarieji garsiai ir be įrodymų kaltina Rusiją įvairiais nusikaltimais, taip rasdami pretekstą naujoms sankcijoms ir tolesniam eskalavimui.
Tačiau jei pažvelgtume į situaciją JAV požiūriu, viskas atrodo kur kas sudėtingiau.
Šis kibernetinis išpuolis iš tikrųjų yra kažkas neįprasto. Ir nors Amerikos pareigūnai tvirtina, kad nebuvo padaryta rimta žala šalies saugumui, itin aštri JAV valdžios reakcija verčia abejoti jų nuoširdumu.
Verta priminti, kad dėl įsilaužėlių veiksmų Baltuosiuose rūmuose buvo sušauktas skubus posėdis, o Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas Obrajanas (Robert O'Brien) buvo priverstas nutraukti kelionę į Europą ir skubiai grįžti į Vašingtoną.
Žaibišku greičiu — vos per du mėnesius — surengti posėdžiai Senate taip pat patvirtina to, kas įvyko, beprecedentiškumą. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kaip įvykis buvo pristatytas Amerikos žiniasklaidoje. Žurnalistai rašė, kad "Senatas "paskrudino" "Microsoft" ir "SolarWinds", o "Reuters", kartą savo medžiagoje paminėdamas Rusiją, visą dėmesį skyrė tam, kaip korporacijos gynėsi ir kaltino viena kitą dėl to, kas įvyko.
Iš tiesų JAV kibernetiniame saugume atsirado tokia gigantiška skylė, kad sukrėtė pačią sistemą.
Be abejo, Valstijoms neįmanoma pripažinti, kad tai padarė kažkokia paprastų piktadarių grupė. Jei kas nors gali padaryti tokį skaudų smūgį pasaulinei supervalstybei, tai būtinai turi būti kita valstybė, turinti atitinkamą kompetenciją ir didžiulius išteklius, įskaitant žmogiškuosius. Neatsitiktinai tas pats Bradas Smitas teigia, kad prie įsilaužimo dirbo mažiausiai tūkstantis "labai sumanių, sąžiningų inžinierių" — juk reikia kažkaip pateisinti savo nesėkmę.
Kita vertus, Rusija visais atžvilgiais yra patogiausias objektas tokiems kaltinimams, šmeižto technologijos sureguoliuotos iki automatizmo. O JAV pasirinktas "paslėpto" atsako formatas suteikia jiems plačiausias galimybes paskelbti bet kokį norimą artėjančių atsakomųjų smūgių prieš Maskvą rezultatą.
Tiesa, amerikiečiai taip dažnai ėmė griebtis garsių nematomų, bet itin efektyvių veiksmų pažadų, kad kyla klausimas, kiek jais remiasi jų nacionalinė kibernetinio saugumo sistema, kurioje įsilaužėliams pavyko panaikinti tokią įspūdingą spragą.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.