Daugelis pasaulio šalių dabar beviltiškai kovoja dėl koronaviruso vakcinos. Turtingų valstybių "vakcininis nacionalizmas" įgauna pagreitį, sukurdamas problemų likusiam pasauliui. Tokiomis sąlygomis mažiau išsivysčiusios šalys stengiasi gauti kokybiškų vakcinų.
Tačiau jų kelyje stovi viena rimta kliūtis: šio klausimo politizavimas. Vakarų šalyse dirbtinai sukurti akibrokštai rusų vakcinos "Sputnik V" atžvilgiu kai kuriose šalyse jau sukėlė vidaus politines krizes ir netgi vyriausybės žlugimo grėsmę.
Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys yra Slovakija, kur pastaruoju metu epidemiologinė padėtis labai pablogėjo. Neseniai ji kartu su Čekija ir Estija pateko tarp trijų Europos šalių pagal didžiausią mirusiųjų skaičių milijonui gyventojų. Dar vasario 22 dieną Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas kreipėsi į savo kolegas iš Europos prašydamas padėti savo šaliai dėl "tragiškos padėties su koronavirusu". Jis sakė: "Tikiu, kad tai bus labai geras bendradarbiavimo ES lygiu patvirtinimas. Aš puikiai suprantu, kad kitose šalyse, kaip ir Slovakijoje, trūksta vakcinų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pas mus mirtingumas yra didžiausias, šią akimirką mums to to labiausiai reikia". Kaip paprastai būna tragiškais istorijos laikotarpiais, Senoji Europa išreiškė užuojautą ir numojo ranka, o į pagalbą atskubėjo tik Rusija.
Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius, sekdamas kaimyninės Čekijos pavyzdžiu, asmeniškai susitarė dėl pirmosios "Sputnik V" partijos pristatymo į savo šalį. Kovo 1-osios vakarą jis iškilmingai pasveikino šį vertingą krovinį Košicės oro uoste, pažadėdamas du milijonus Rusijos vakcinos dozių, kurios turėtų atvykti į Slovakiją nuo gegužės iki birželio.
Atrodytų, štai jis — tikrasis išgelbėjimas epidemijos smaugiamai Europos šaliai. Bet kur tau. Pastarųjų metų antirusiškos kampanijos metu išauginti ideologiniai prietarai išryškėjo akimirksniu. Pirmasis užprotestavo aistringas euroatlantistas Tomašas Valašekas (Tomáš Valášek), kuris anksčiau buvo Slovakijos ambasadorius NATO ir vadovavo Europos Karnegio fondui, o nuo praėjusių metų buvo parlamento narys iš partijos "Už žmones". Jis vertino Rusijos vakcinos įsigijimą Bratislavoje kaip "spjūvį į veidą ES partneriams", triukšmingai pasitraukdamas iš savo frakcijos ir kartu iš valdančiosios koalicijos.
Po to įvyko ne mažiau pikti tos pačios partijos atstovų demaršai, kurie sulaukė priešiškumo Slovakijoje pasirodžius gyvybiškai saugiai vakcinai iš Rytų. Ši politinė jėga iš pradžių kategoriškai priešinosi rusiškam vaistui, blokuodama net diskusijas dėl jo įsigijimo vyriausybės lygiu. O dabar jis apskritai grasina palikti koaliciją kartu su liberalais iš partijos "Laisvė ir solidarumas". Dėl šių frakcijų pareiškimų sužibėjo vietos žiniasklaidos antraštės: "Sputnik" griauna koaliciją".
Žinoma, pagrindinis Matovičiaus veiksmų oponentų argumentas šiame etape nėra tas, kad vakcina yra rusiška. Iki šiol jie aiškina savo demaršus tuo, kad vaistas nebuvo sertifikuotas Europos lygiu. Tačiau atkreipkite dėmesį į gerai žinomą "Sputnik" priešininkų retoriką. Partijos "Už žmones" vadovė ir vicepremjerė Veronika Remišova sakė: "Slovakijos Respublikos piliečiai negali būti jūrų kiaulytės ir skiepytis vakcina, kuri nėra registruota nei Slovakijoje, nei Europos Sąjungoje".
Prisiminkime: tai beveik tikslus Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio žodžių pakartojimas. Jis vasario pradžioje taip pat atsakė į klausimą apie galimybę įsigyti "Sputnik": "Aš tikiu, kad Ukrainos piliečiai yra žmonės, ir tikrai, atsiprašau už tokį palyginimą, ne triušiai. Ir mes neturime teisės su jais eksperimentuoti". Dabar lygiai tas pačias frazes girdime ir iš Slovakijos politikų lūpų.
Tačiau pakanka atsekti Ukrainos pareigūnų retorikos raidą, kad suprastume, kuriuo keliu eis "eurofilai" Slovakijoje, Čekijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, kur kai kurie elito nariai yra užsikrėtę rusofobija.
Prisiminkime, kad Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksimas Stepanovas leido įsigyti "Sputnik" iki griežto JAV ambasados draudimo tai daryti, o po to jis pradėjo skelbti, kad "nėra Rusijos vakcinos".
O praėjusią savaitę tas pats Stepanovas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos jau atviriau paskelbė: "Jokiu būdu "Sputnik V" nebus įregistruota šalies teritorijoje. <...> Jūs neįtikinsite manęs registruoti šią vakciną jokiais argumentais". Trumpai ir aiškiai. Beveik neabejojama, kad tą patį išgirsime iš daugelio politinių rusofobų įvairiose ES šalyse, net jei ten bus oficialiai įregistruota kokia nors Rusijos vakcina.
Vėlgi, verta atkreipti dėmesį į skirtingą požiūrį į šios problemos politizavimą tarp jų ir Rusijos. Rusijos "Sputnik" gamintojai vėl parodė dosnumą, atsižvelgdami į Slovakijos koalicijoje iškilusias politines problemas ir išreikšdami savo pasirengimą atsisakyti sutarties nepareiškiant finansinių pretenzijų Bratislavai.
Tačiau tas pats užsienio reikalų ministras Koročokas, kuris kitą dieną nesėkmingai kreipėsi pagalbos į Senąją Europą, Rusijos vakciną pavadino "hibridinio karo ginklu". Tai yra, Rusija, kuri gelbėja Slovakijos žmones, vykdo "hibridinį karą", o ne tos turtingos ES šalys, kurios yra pasirengusios aukoti šiuos žmones, neleisdamos jiems įsigyti nei savo, nei Rusijos vakcinų. Neatsitiktinai Matovičius, aiškindamas atsisakymą grąžinti "Sputnik V" į Rusiją, pasakė: "Aš ne žudikas".
Slovakijos ministras pirmininkas aktyviai remiasi visuomenės nuomone. Pagrįsdamas savo sprendimą, jis citavo nuomonės apklausos duomenis, kurie rodo, kad slovakai yra labiau linkę skiepytis, jei ten atsiras "Sputnik V". Šimtai tūkstančių slovakų yra pasirengę skiepytis išskirtinai Rusijos vakcina, pasitikėdami ja labiau nei Vakarų sukurtais preparatais. Čekijos laikraščio "Halo Noviny" autorius Tomašas Zinka rašė, kad šiame kontekste "didžiausia ironija yra ta, kad partija, pavadinta "Už žmones", garsiausiai priešinasi skiepijimui vakcina "Sputnik V".
Čia ypač verta pabrėžti ryškų Europos antirusiško elito ir jo gyventojų nuomonių skirtumą. Tai pasireiškia beveik visur, kur atliekamos visuomenės nuomonės apklausos apie skiepijimą. Tai galioja ir Senajai Europai, kur vakcinacijos padėtis geresnė nei mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Pavyzdžiui, politiniai ginčai dėl vakcinų taip pat vyksta tarp Olandijos parlamento sienų, kur artimiausiomis dienomis vyks rinkimai. Partijos "Už laisvę" lyderis Gertas Vildersas (Geert Wilders) paragino vyriausybę skubiai įsigyti "Sputnik V". Ir nors Nyderlandų valdžios institucijos taip pat nurodo, kad nėra atitinkamo Europos vaistų agentūros sprendimo, įvairių parlamentinių frakcijų atstovai reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų "politinių principų", dar kartą patvirtindami savo požiūrio į vakcinų pasirinkimą politizavimą.
Tuo tarpu populiarus Nyderlandų laikraštis "De Telegraaf" atliko skaitytojų apklausą, nurodydamas, kad olandai tiesiog susirūpinę skiepijimo klausimais be jokių ideologinių išankstinių nuostatų. 65 % apklaustųjų teigė palaikantys "Sputnik" priėmimą į savo šalį ir tik 27 % tam priešinosi. Tuo tarpu vienas iš laikraščio skaitytojų ragino būti realistais ir nesitikėti rusofobijos atmetimo, karčiai pareikšdamas: "Galų gale mes vis dar esame su JAV pavadėliu".
Kaip matote, Europos šalių (tiek Vakarų, tiek Rytų) gyventojai, kalbėdami apie Rusiją ir jos produktą, rodo daug didesnę išmintį ir pragmatizmą nei daugelis jų elito narių. Galima tikėtis, kad visa Europa paklausys visuomenės nuomonės, ypač susidūrus su mirtina grėsme šimtams tūkstančių jos piliečių. Tačiau neturime pamiršti: "JAV pavadėlis" (kaip taikliai pastebėjo gatvėje užkalbintas olandas) nebuvo atsegtas. Tai reiškia, kad politinio elito lygmeniu bus aktyviai vystomi antirusiški lozungai. O grėsmė europiečių (ypač rytų) gyvybei ir sveikatai atsitraukia į antrą planą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.