VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Suomių mokslininkai, remdamiesi devynerių metų tyrimo rezultatais, priėjo prie išvados, kad "pelėdos" darbe yra maždaug perpus mažiau efektyvesnės nei "vieversiai", taip pat anksčiau išeina į pensiją dėl negalios. Straipsnis paskelbtas žurnale "Occupational & Environmental Medicine".
Pagal dienos chronotipą žmonės skirstomi į rytinius "vieversius" ir naktines "pelėdas". Tyrėjai iš Suomijos Oulu universiteto nusprendė įvertinti, kaip chronotipas veikia gebėjimą efektyviai atlikti savo darbą, taip pat sveikatą vyresniame amžiuje.
Analizei jie naudojo nuolatinio gyventojų tyrimo NFBC1966 duomenis, tyrime dalyvavo 12 058 vaikai (6 169 berniukai ir 5 889 mergaitės), gimę Šiaurės Suomijoje 1966 metais. Kai tyrimo dalyviams buvo 46 metai, jie atliko apklausą, kurioje įvertino savo darbo veiklos rezultatus ir sveikatos būklę, taip pat apibūdino savo gyvenimo būdą, iš kurio mokslininkai padarė išvadą apie jų natūralų chronotipą.
Dalyviai įvertino savo efektyvumą darbe pagal skalę nuo nulio iki dešimties, naudodamiesi patvirtinta "Darbo gebėjimų vertinimo" balų sistema, susieta su nacionaliniais socialinės apsaugos ir pensijų išmokėjimo registrais.
Į galutinę analizę pateko 2 672 vyrai ir 3 159 moterys, apie kuriuos buvo pateikta išsami informacija. 2012 metų duomenimis, jie visi dirbo. Per ateinančius ketverius metus jie buvo stebimi, kad sužinotų, kurie iš jų nustojo dirbti ir gavo neįgalumo pensiją. Per šį laikotarpį 84 žmonės išėjo į pensiją dėl negalios, o 17 žmonių mirė.
"Vieversių", tarpinio chronotipo ir "pelėdų" dalis sudarė 46, 44 ir 10 proc. atitinkamai tarp vyrų, ir 44, 44 ir 12 proc. tarp moterų. Palyginti su "vieversiais", "pelėdos" turėjo blogesnius įvertinumus pagal visus parametrus, susijusius su miegu ir sveikata. Jie dažniau pranešė apie neišsimiegojimą ir nemigą. Be to, jie dažniau liko be šeimos ir be darbo.
Jau būdami 46 metų amžiaus 28 proc. "pelėdų" vyrų ir 24 proc. "pelėdų" moterų teigė, kad jie blogai susidoroja su savo darbu. "Vieversiams" arba tarpinio chronotipo žmonėms šis procentas buvo maždaug du kartus mažesnis.
Ankstyvo išėjimo į pensiją dėl negalios rizika pasirodė esanti didesnė "pelėdoms", vyrai "pelėdos" išėjo į pensiją dėl negalios tris kartus dažniau nei jų bendraamžiai "vieversiai", net atsižvelgiant į tokių veiksnių kaip miego trukmė ir darbo režimas įtaką.
Autoriai pažymi, kad jų tyrimas nesiekia surasti chronotipų skirtumų priežasties, tačiau jie mano, kad pagrindinė iš jų — "pelėdoms" besikaupiantis miego trūkumas.
Žmonės, turintys rytinį chronotipą, linkę anksti eiti miegoti ir reguliariai gauna reikamą miego valandų kiekį, tuo metu naktiniams žmonėms dažniausiai pritrūksta miego ir jie turi kompensuoti prarastą miegą išsimiegodami savaitgaliais. Galiausiai jų paros ritmas nuolat keičiasi tarp darbo dienų ir savaitgalių, o tai ekspertai vadina socialiniu laiko juostų pakeitimu. Mokslininkai teigia, kad miego trūkumas ir biologinio laikrodžio sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su bendros sveikatos ir kognityvinių savybių pablogėjimu, o tai gali sumažinti darbo našumą.
Mokslininkų teigimu, chronotipas reikšmingu laipsniu nustatomas genetiniu lygmeniu. Be to, jam įtakos turi tokie aplinkos veiksniai kaip dienos šviesos trukmė, darbo grafikai ir šeimos įpročiai. Todėl straipsnio autoriai ragina ne keisti savo chronotipą, o sutvarkyti dienos režimą taip, kad pavyktų tinkamai išsimiegoti.
"Siūlome atsižvelgti į chronotipą organizuojant darbą ir stiprinant sveikatą tiek individualiu lygiu, tiek planuojant darbo grafikus organizacijos lygiu", — rašo tyrimo autoriai.