VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Grįžus namo pasitinka šlapias durų kilimėlis, per sieną varvantis ar net iš rozetės srūvantis vanduo – su šia nemalonia patirtimi susiduria dažnas Lietuvos gyventojas. Apie tai rašo draudimo bendrovė "BTA".
Didžiausios Lietuvoje daugiabučius administruojančios bendrovės "Mano būstas" avarinė tarnyba kas mėnesį sulaukia beveik tūkstančio pranešimų dėl susidėvėjusių vamzdžių užsikimšimo ar trūkimų. Deja, ne visi gyventojai laiku pastebi galimus pavojus ir kreipiasi tik tada, kai įvyksta vandentiekio avarija — bendrovė praėjusiais metais užfiksavo 1 024 būsto užliejimus.
Anot "Mano būsto" atstovo Pauliaus Ugianskio, tai dažnas reiškinys senos statybos daugiabučiuose, tačiau augant nekilnojamojo turto pardavimams, vis dažniau išlenda statybų brokas, tad būsto užliejimų pasitaiko ir naujos statybos namuose.
"Dažniausiai senos statybos daugiabučiuose dėl būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Ypač opi problema Lietuvoje yra užkalkėję vamzdžiai. Skatiname gyventojus atkreipti dėmesį į namuose atvirai matomus vamzdžius, ar jie nėra sutrūkinėję, ar naudojantis santechnika, lengvai nubėga vanduo — užsikimšę vamzdžiai taip pat gali pridaryti nemalonumų", — komentuoja "Mano būsto" atstovas.
Ugianskis pastebi, kad dažniausiai būsto užliejimai įvyksta, kai gyventojų nėra namuose, todėl patariama prieš ilgesnes išvykas sustabdyti vandens tiekimą visiems prietaisams ir įrenginiams. Taip pat reguliariai tikrinti sanitariniuose mazguose naudojamas lanksčiąsias žarneles, kurių susidėvėjimas ar pažeidimai neretai tampa užliejimų priežastimi.
Atvejų nežymiai daugėja
Praėjusiais metais draudimo bendrovė BTA sulaukė virš tūkstančio kreipimosi dėl vandens sukeltų žalų. Didžioji dalis jų — gyvenamojo būsto užliejimai. Tai 8 proc. daugiau nei ankstesniais metais: 2020 metais tokių atvejų fiksuota 1 022, 2019 metais — 943. Augantį tokių žalų skaičių iš dalies lėmė ir didėjanti BTA gyventojų turto draudimo dalis rinkoje.
Būsto užliejimai nėra skirstomi į pirminius ir pakartotinius, tačiau draudimo specialistai pripažįsta, kad pasikartojančių atvejų pasitaiko.
"Dažniausiai taip nutinka, kai problema nėra iš esmės išsprendžiama. Netvarkomi santechnikos gedimai, pakeičiamas leidžiantis kranas, žarna ar kita dalis, nors ir akivaizdu, kad šiuos darbus atlikus, problema dar kartosis. Vienos dalys keičiamos, o kitos lieka tos pačios", — sakė draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Būsto užliejimas sukelia nepatogumų, o padarinių šalinimas daug kainuoja. Pavyzdžiui, trūkus vamzdžiams nukenčia ne tik žemiau gyvenantys kaimynai, bet ir pats buto savininkas. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas.
Pernai dėl užlietų būstų draudimo bendrovė gyventojams išmokėjo beveik 659 tūkst. eurų, vidutinė žala siekė beveik 643 eurus. Didžiausią draudimo išmoką — 8 800 eurų — gavo Molėtų rajono savivaldybės gyventojas, kurio būste dėl antrame aukšte trūkusio vamzdžio buvo užlietas visas pirmas aukštas.
Tačiau tai nepralenkia 2019 metais išmokos rekordo, kai Pagėgių gyventojui buvo skirta beveik 17 tūkst. eurų — tiek buvo įvertinta žala, kai dėl trūkusio vamzdžio buvo sugadintas būsto grindų šildymas.