VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Vieniems dulkių valymas ar siurbimas prilygsta meditacijai, kitiems tai — nemėgstamiausi buities darbai. Tačiau retas susimąsto, kad net ir tokia įprasta veikla kaip namų tvarkymas gali baigtis nudegimais, lūžiais ar sumušimais, dažnai nukenčia ir namų apyvokos daiktai bei įvairi technika, rašo draudimo bendrovė BTA.
Įvykių statistiką išnagrinėję draudikai teigia, kad tvarkant namus daugiausiai šansų, kad patirsite kojų traumą ar sudaužysite televizorių.
"Reguliariai sulaukiame pranešimų apie įvykius, kuomet tvarkantis namuose sugadinamas turtas arba susižeidžia žmonės. Apibendrinę poros pastarųjų metų informaciją matome, kad neatidi namų ruoša dažnai lemia įvairias kojų traumas, o dažniausiai švarinantis nukenčiantis turtas yra televizoriai", — teigia draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina E. Karpova.
Draudimo bendrovės ekspertė sako, kad dažniausiomis traumų tvarkantis namuose aplinkybėmis tampa griuvimas, kritimas ar susižeidimas neatsargiai keliant daiktus.
"Labai dažnas atvejis, kai žmogus, kur nors pasilipęs, kabina užuolaidas ar valo dulkes nuo aukščiau esančių paviršių, kurių gerai nepasiekia. Slystelėjus kojai ar susiūbavus daiktui, ant kurio stovima, gali nutikti nelaimė. Pavyzdžiui, esame fiksavę atvejų, kai užuolaidas kabinusi moteris nukrito nuo palangės ir susilaužė kulnakaulį, kitas žmogus valydamas dulkes krito nuo kėdės ir jam plyšo meniskas", — pasakoja ji.
Nors namų ruošos traumos dažniausiai būna nesunkios ir atsiperkama sumušimais ar patempimais, pasitaiko ir kojų bei rankų kaulų lūžių, prakirstų lūpų griūnant, šluota sužalotų akių ar stiprių nudegimų.
Viena sunkiausių traumų Karpova vadina atvejį, kai itin karšti valymo įrenginio garai nudegino pėdą — patirtas gilus 3-iojo laipsnio nudegimas, medikams teko šalinti nekrotinius audinius, o žmogaus laukė ilgas gijimo procesas.
Traumas tvarkant namus patiria ne tik žmonės, kartais negrįžtamai sugadinami ir daiktai. Draudikai pastebi, kad dažniausiai sudaužomi televizoriai, o antrąją vietą dalinasi stiklo gaminiai bei dulkių siurbliai.
Taip pat Karpova pataria būti atsargiems valant langus, stiklines spintų duris ar šviestuvus — statistika rodo, kad šie darbai dažnai baigiasi dūžiais.
Siurbiant dulkes dažnai neatlaiko dulkių siurbliai, jie perkaista, ima smilkti ar net sprogsta. Dažnai kur nors užkliūva ir lūžta jų rankenos, taip pat dūžta korpusai, siurbliams nukritus iš didesnio aukščio.
Karpova teigia, kad pastaruoju metu dažniau genda ir yra pažeidžiami siurbliai-robotai. "Daug gyventojų turi įsigiję šiuos inovatyvius įrenginius, tad ir jų gedimų atvejų registruojama vis daugiau. Dažniausiai šie siurbliai tiesiog nebeįsijungia, tačiau pasitaiko, kad jie nurieda nuo laiptų arba krenta iš antro aukšto ir dūžta. Todėl be priežiūros jų palikti nederėtų", — sako ji.
Incidentai nutinka ir virtuvėse — čia tvarkantis ar valant dulkes skyla kaitlenčių stiklai. Juos suskaldo tokie gana smulkūs, tačiau sunkoki daiktai kaip nukritusios pipirinės, tačiau pasitaiko ir keptuvių, stiklinių užkritimų. Tuo tarpu vonios kambariuose dūžta klozeto bakeliai, su šluota užkliudomos ir sudaužomos dušo galvutės.
