Policinės valstybės priemonėmis? Kaip "kiberpatrulis" gelbės lietuvių orumą

Facebook neapykantos liūnas toliau priešina ir skandina Lietuvos visuomenę. Policija ėmėsi veiksmų. Visuomenę stebės virtualus patrulis
Sputnik
Socialiniai tinklai pasiekė naujas aukštumas. Jų auditorija pasaulyje pasiekė beveik 4 mlrd. žmonių. Tai daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Populiariausių socialiniu tinklu išlieka Facebook.
Biorobotų pasaulis: Lietuvoje paragino apsisaugoti nuo COVID-19 visuotiniu sekimu
2020 metų vasarį išleistoje "Lithuania 2020" interneto vartotojų elgesio studijoje skelbiama, kad Lietuvoje buvo 1,8 mln. socialinių tinklų naudotojų.
Jų skaičius per metus išaugo 5,8 proc. Populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje Facebook – 1,6 mln. Vartotojų. Tai yra 68 proc. šalies gyventojų.
Facebook visiškai užvaldė gyvenimus. Ir kaip tikrame gyvenime, virtualiame gyvenime neapykanta liejasi laisvai. 
Lietuvoje nesantaika dažniausiai kurstoma būtent elektroninėje erdvėje – interneto komentaruose, socialiniuose tinklapiuose. Tokiu būdu kasmet yra padaroma didžioji dalis (apie 90 proc.) nesantaikos kurstymo veikų.
Facebooko neapykantos liūnas ir toliau priešina bei skandina Lietuvos visuomenę. 
Ypač pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje aršėjant diskusijoms dėl Stambulo konvencijos ir vienalytės partnerystės įstatymo. 
Žeminimų ir patyčių neišvengė net katalikišką žodį skleidžiantys kunigai. 
Policija ėmėsi veiksmų ir įspėjo visuomenę. Nuo šiol visuomenę socialiniuose tinkluose visą parą stebės virtualus policijos patrulis. 
"Cyberpatrulis" — nauja Lietuvos policijos priemonė, kuria ir bus bandoma užkardyti neapykantos kurstymą internete.
Patrulio pastebėti neapykantą skatinančių ir kitų panašių komentarų autoriai bus įspėjami. 
"Vykdome socialinės erdvės stebėseną. Matome tuos procesus, žinutes, informacijos skleidimą, kvietimus rinktis protestuoti. Pristačiau naują idėją, kuri netrukus turėtų pradėti veikti. Tai yra "cyberpatrulis", savotiška policijos ikona, kuri atsiras prie, mūsų nuomone, netinkamo komentaro ar netinkamos žinutės: tai įspėjanti ikona su tam tikru policijos komentaru. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas — kovoti prieš populiarėjančius Lietuvoje neapykantos nusikaltimus", — pristatydamas naujovę žiniasklaida sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Požėlos teigimu, šiuo metu atrenkami pareigūnai, nuolat stebėsiantys elektroninę erdvę: "Šiuo metu atrenkamas tam tikras kiekis pareigūnų, kurie 24 valandas per parą stebės elektroninę erdvę, o užfiksavus netinkamo pobūdžio žinučių, komentarų, virtualus patrulis sureaguos — šalia pasimatys tiek konkrečiam komentatoriui, tiek visuomenei policijos ikona ir bus pranešimas, kad tai neteisėti veiksmai, kuriuos reikia nutraukti", — teigė generalinis komisaras.
Pasiuntė opoziciją, pasiųs ir rinkėjus. Seimas ruošia daug staigmenų Lietuvai 
"Tikslas yra kovoti prieš neapykantos, rasinius, seksualinius nusikaltimus", — sakė jis ir pridūrė, kad ši priemonė bus efektyvi ir "visais kitais klausimais".
Ką reiškia ir "visais kitais klausimais", — policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neatskleidė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Kas yra "neteisėti veiksmai" elektroninėje erdvėje? Kaip "cyberpatrulis" nustatys, kas yra "netinkama kalba", "neapykantos kalba", "dezinformacija" ir "visi kiti klausimai", dėl kurių bus imtasi "prevencijos priemonių" prieš Lietuvos Respublikos piliečius? Atsakymai gali būti plačiai interpretuojami. 
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Tai kodėl policija šiandien tiesiog neužtikrina Baudžiamojo kodekso 145, 154, 155, 170 straipsnių veikimo, kurie numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimus nužudyti, suluošinti, už žmogaus terorizavimą, už šmeižimą ir įžeidimą, už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę? Kas trukdo operatyviai ir sąžiningai reaguoti į piliečių skundus? 
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas
Kodėl aukštieji policijos pareigūnai viešai kalba apie "netinkamos kalbos", "neapykantos kalbos", "dezinformacijos", "visų kitų klausimų" "baudžiamuosius nusikaltimus" ir siunčia su jais kovoti "cyberpatrulius"? Tokių nusikaltimų nemini Baudžiamasis kodeksas. 
Nerasime tokių dalykų ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse. Nė vienas iš 693-ijų Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių nekalba apie "neapykantos kalbos", "netinkamos kalbos", "dezinformacijos" ir "visų kitų klausimų" nusižengimus. 
Kaip, kokiu teisiniu pagrindu, dėl tokių "administracinių nusižengimų" ir "baudžiamųjų nusikaltimų" imsis prieš savo piliečius prevencinių priemonių "cyberpatruliai"? Seimas tokią jų veiklą įteisins post factum?
Iki 12,2 mlrd. dolerių augo Facebooko kaštai, skirti duomenų apsaugai bei kovai su neapykantos žinutėmis bei melaginga informacija. Tam buvo įdarbinta papildomai žmonių. Jų skaičius visame pasaulyje pasiekė iki 45 000. 
Lietuvoje kiti masteliai. Kitos galimybės. Kuklios. 
Kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams kainos "cyberpatrulių" veikla atskiriant  neįtinkamą valdančiajai daugumai kalbą nuo "neapykantos kalbos", "netinkamos kalbos", "dezinformacijos", kol kas dar niekas nepaskaičiavo. 
Bet pasikėsinimas į teisę turėti ir reikšti savo nuomonę gali brangiai kainuoti ne tik visuomenei, bet ir dabartiniai valdančiajai daugumai. Tokie būdai valdyti visuomenę visuomenei gali ir nepatikti. Juk baudžiava Lietuvoje panaikinta daugiau nei prieš 150 metų.  
Graudu dėl Lietuvos policijos, verčiamos užsiimti visuomenės bauginimu. Gėda dėl Lietuvos politikų, bijančių laisvos visuomenės ir siunčiančių prieš ją "cyberpatrulius". 
Pasižiūrėkite į savo veidaknygę, gal iš jos Jums į akys jau žvelgia "cyberpatrulis". Ir skaito Jūsų mintis.     
Patyčias, žmogaus orumo žeminimą reikia stabdyti. Bendromis pilietinės visuomenės pastangomis. Bet tikrai ne policinės valstybės priemonėmis, kuriomis žmogaus orumas dar bjauriau sutrypiamas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.