Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.