VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Praėjusiais metais augo krovinių vežimai, o Klaipėdos uostas pasiekė visų laikų krovos rekordą, pranešė Susisiekimo ministerija.
Pažymima, kad nors traukėsi įmonių veiklos apyvarta ir sukuriama pridėtinė vertė, bendras transporto sektoriaus darbuotojų ir įmonių skaičius išliko stabilus. Šiuo atžvilgiu teigiamais pokyčiais išsiskiria krovininis kelių transportas: išankstiniais duomenimis, šios srities darbuotojų per metus padaugėjo 4,6 proc., įmonių — 3,5 proc.
Transporto paslaugų eksportas pernai, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 4 proc. Pagrindinės transporto eksporto rinkos išliko nepakitusios, iš jų didžiausios — Vokietija, Prancūzija, Rusija, Nyderlandai ir Danija.
2020 metais sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, augo transporto paslaugų eksportas į Vokietiją (+4,8 proc.) ir Nyderlandus (+5,4 proc.), traukėsi Lietuvos įmonių veikla Rusijos (-12 proc.) ir Latvijos (-10 proc.) rinkose. Dėl "Brexit" poveikio labiausiai krito paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę (-27 proc.).
Apžvalgoje pažymima, kad praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, visų rūšių transportu bendrai buvo vežta 2,3 proc. daugiau krovinių, iš jų kelių transportu vežta 4,9 proc. daugiau (105,7 mln. t), geležinkeliais — 3,2 proc. mažiau (53,4 mln. t). Krovinių krova Klaipėdos uoste augo 3,3 proc. ir pasiekė rekordinį lygį (47,8 mln. t), per oro uostus gabenta 16 proc. daugiau krovinių (19,9 tūkst. t).
Krovos augimą Klaipėdos uoste lėmė biriųjų krovinių krova, iš jų labiausiai grūdų (+32 proc.) ir trąšų (+12,2 proc.). Mažėjo metalų (-27 proc.), naftos produktų (-21 proc.) ir konteinerių (-9,8 proc.) krova. Išankstiniais duomenimis, tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų pernai krova augo tik Klaipėdos ir Talino uostuose.
Taip pat pažymėta, kad Baltijos šalių kontekste "Lietuvos geležinkeliai" pernai vežė daugiausia krovinių ir patyrė mažiausią — 3,2 proc. — krovinių netektį, palyginti su Latvija ir Estija, kuriose krovinių gabenimas geležinkeliais mažėjo atitinkamai 43 proc. ir 15 proc. Šalies rezultatus labiausiai gerino grūdų vežimas.
Tuo tarpu aviacijos sektorius dėl COVID-19 pandemijos poveikio patyrė didžiausią nuosmukį. Palyginti su 2019 metais, praėjusiais metais keleivių srautas Lietuvos oro uostuose krito 72 proc. (nuo 6,5 mln. iki 1,8 mln. keleivių).
Vilniaus oro uoste aptarnauta 1,31 mln. keleivių (-74 proc.), Kauno oro uoste — 0,37 mln. keleivių (-68 proc.), Palangos — 0,12 mln. keleivių (-63 proc.). Skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., skrydžių krypčių — 30 proc. Krovinių krovos oro uostuose augimą (+16 proc.) lėmė specialiais reisais į Lietuvą gabenti dideli kiekiai medicinos priemonių.
Keleivių vežimas visomis transporto rūšimis 2020 metais dėl pandemijos iš viso sumažėjo 36,8 proc. Palyginti su 2019 metais, pernai traukiniais keliavo 39,4 proc. mažiau (3,3 mln.) keleivių, jūrų transportu — 26,3 proc. mažiau (0,3 mln.) keleivių. Kelių transportu važiavo 37,7 proc. mažiau (232,5 mln.) keleivių, iš jų troleibusais — 42,8 proc. mažiau, autobusais — 36,2 proc. mažiau. Išimtimi tapo tik kelionės vidaus vandens transportu — keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai — 134,5 proc. (5 mln. keleivių), šiam skaičiui didelės įtakos turėjo padažnėjusios kelionės keltais tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.