Žemės ūkio ministras prašo piliečių rinktis lietuviškus produktus

Dėl uždaryto viešojo maitinimo sektoriaus bei išaugusių pašarų kainų Lietuvos kiaulininkystė ir paukštininkystė atsidūrė sunkioje situacijoje

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 epideminės situacijos, bus skirta 12 milijonų eurų valstybės laikinosios pagalbos.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui — 4,1 mln. Eur.

Ši parama ne tik padės paukštininkystės bei kiaulininkystės sektorių įmonėms įveikti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti darbo vietas ir toliau aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Šie sektoriai atsidūrė sunkioje situacijoje — tiek dėl uždaryto viešojo maitinimo sektoriaus, kas sukėlė supirkimo kainų ir masto kritimą, tiek dėl išaugusių pašarų kainų. Vyriausybė įsiklausė ir išgirdo visas puses, padarė viską, kad kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius pasiektų sąžininga finansinė injekcija", — teigia ministras K. Navickas.

Dėl COVID-19 pandemijos, kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, nukentėjo ne tik atskiros įmonės, bet ištisi viešojo aptarnavimo, pramonės, žemės ūkio struktūriniai sektoriai.

"Dabar Vyriausybės prioritetas — padėti išgyventi vidaus rinkos dalyviams. Deja, valstybės biudžetas ir skolinimosi limitai riboti. Vertindami tai, parengėme pagalbos paketą kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, tiesiogiai nukentėjusiems nuo įvestų karantino ribojimų. Girdėdami daržovių augintojų signalus, paramą šiam sektoriui ketiname skirti iš ministerijos asignavimų", — sako žemės ūkio ministras.

Anot jo, atkurti šių visai šaliai svarbių sektorių veiklą būtų kur kas brangiau ir truktų kelerius metus. 12 mln. eurų injekcija turėtų būti tas stabdis, padėsiantis ūkio subjektams išlikti maisto gamybos rinkoje, kol padėtis stabilizuosis.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, bendros vidutinės šalies paukščių laikytojų 2020-ųjų IV ketvirčio pajamos, palyginti su 2019-ųjų tuo pačiu ketvirčiu, yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės. O 2021-ųjų sausio pajamos, palyginti su 2019-ųjų sausio mėnesiu, sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Perdirbimo įmonės dėl rinkos trikdžių sumažino gamybos apimtis ir nebesudarė pirkimo sutarčių su kai kuriomis viščiukus broilerius auginančiomis įmonėmis bei ūkininkais. Tai lėmė ženklų pajamų mažėjimą. Dėl to viščiukų broilerių augintojų 8 įmonių, jų pateiktais duomenimis, apyvarta krito daugiau kaip 30 proc., 4-ios iš jų visiškai sustabdė broilerių auginimą.

Lietuvoje pagaminta kiauliena daugiausia suvartojama vidaus rinkoje, todėl užsidarius viešojo maitinimo sektoriui, gerokai sumažėjo kiaulienos paklausa — tai viena iš priežasčių, turėjusių įtakos šios produkcijos kainos kritimui iki 40 proc.

Žemės ūkio ministras Navickas tikisi visų gyventojų solidarumo ir ragina rinktis Lietuvos ūkiuose užaugintus bei šalies įmonėse pagamintus produktus.