VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Pirmadienį Prezidentūroje vyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriame buvo aptartas elektros iš Astravo AE patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymo klausimas.
Tarybos nariai nusprendė, kad būtina kuo skubiau sutarti su Latvija ir Estija dėl bendros trišalės elektros energijai skirtų pralaidumų su trečiosiomis šalimis skaičiavimo ir paskirstymo metodikos taikymo. "Toks žingsnis leistų užtikrinti, kad Baltijos šalyse nebūtų prekiaujama Baltarusijoje pagaminta elektros energija ir tokiu būdu nebūtų finansuojama Astravo AE veikla", — teigiama pranešime.
Taip pat VGT išreiškė ketinimą siekti koordinuoto Baltijos šalių sprendimo dėl įėjimo į elektros rinką įmokos nustatymo importuojantiems elektros energiją iš trečiųjų šalių asmenims bei efektyviai veikiančios regioninės trečiųjų šalių elektros energijos kilmės garantijų sistemos įtvirtinimo.
Siekdama spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projektą ir užtikrinti pasirengimą desinchronizuotis nuo IPS/UPS sistemos 2025 m., VGT nutarė ankstinti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą ir jį atlikti jau 2023 m., taip pat imtis veiksmų įgyvendinant savarankiškos elektros gamybos Lietuvoje projektus.
Be to, posėdžio metu VGT įvertino krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos reformos planus ir vykdomus darbus. Nutarta šiuos darbus tęsti ir vėlesniuose susitikimuose apžvelgti reformos įgyvendinimo statusą.
Vyriausybė yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai pavesta parengti sistemos koncepciją ir įvertinti reformai reikalingus teisės aktus bei kitas priemones. Planuojama, kad naujas krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos modelis ir įgyvendinimo planas bus parengti 2021 m. III ketvirtį.
Posėdyje VGT taip pat patvirtino Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją ir pritarė jos nuostatų integravimui į valstybės gynybos planą. Be to, buvo apsvarstytos ir įvertintos žvalgybos tarnybų 2020 metų veiklos ataskaitos, patvirtinti 2021 m. žvalgybos informaciniai poreikiai ir prioritetai.
Ginčas dėl BelAE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Lietuvai gana ilgai nepavykdavo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama jungtį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.