Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip elgtis įvykus avarijai Astravo AE

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius, archyvinė nuotrauka
Vilnius, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 09.03.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų nurodo, kad būtų pasirengę išgyventi 72 valandas ir turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų savo namuose
VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei avarijai, rodo Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pernai metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa apie viešojo saugumo situaciją.
Astravo AE, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 06.03.2021
Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams
Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė gyventojų (38 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje. 
Dažniau apie tai, kaip elgtis, žinotų vidutinio amžiaus (30–49 m.), aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Beveik pusė gyventojų (44 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie būtų pasirengę išgyventi 72 valandas, turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų. Kita pusė apklaustųjų teigia, kad nebūtų pasirengę artimiausias tris paras išgyventi namuose. 
"Net 8 iš 10 žmonių nežino, ką reikėtų daryti įvykus avarijai Astravo AE, neturi sukaupę būtinųjų atsargų", — rodo tyrimas.
Kaip pažymėjo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, dažniausiai pažeidžiamiausia žmonių grupė, kurią sunkiausiai pasiekia informacija, — vieniši vyresnio amžiaus žmonės.
"Problema ta, kad daugelis jų nesinaudoja šiuolaikinėmis ryšio ir informacijos priemonėmis (internetu, socialiniais tinklais), ne visi turi ar moka naudotis išmaniaisiais telefonais. Geriausias būdas šviesti vyresnio amžiaus žmones — per televiziją ir radiją (jį dažniausiai klauso), taip pat pasitelkus į pagalbą seniūnus, seniūnaičius ir aktyvius vietos bendruomenės narius", — teigia Dmitrijevas.
Tuo tarpu vis daugiau žmonių sužino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus.
Белорусская АЭС  - Sputnik Lietuva, 1920, 08.03.2021
Pirmasis BelAE energijos blokas buvo prijungtas prie tinklo po planuojamo išjungimo
"Apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą girdėjo daugelis žmonių — palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc., t. y. 32 procentiniais punktais. Taigi tai gana didelis ir geras pokytis", — sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
2020 metais perspėjamuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus yra gavę 67 proc. apklaustųjų; palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo net 47 procentiniais punktais.
"Palyginti su 2019 metais, 10 proc. išaugo skaičius žmonių, nurodančių, kad jų telefone, vos jį įsigijus, yra nustatyta gyventojų perspėjimo sistema, — nuo 39 iki 49 proc. Taip pat 18 proc. respondentų nurodo, kad šią funkciją nusistato patys. Vadinasi, vis daugiau žmonių sąmoningai pasirenka telefono funkciją, kad gautų perspėjimo žinutes", — teigia viceministras.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva 2020 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko įmonė "Baltijos tyrimai". Visose šalies savivaldybėse, asmeniškai apklausus respondentus jų namuose, sužinota 3 223 žmonių nuomonė.
Naujienų srautas
0