VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nepaisant to, kad Rusijos veiksmai Sausio 13-osios byloje yra visiškai teisėti ir pagrįsti, teisingumo šiuo klausimu tikėtis negalima, nes Lietuva šį procesą bando blokuoti politiniais instrumentais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.
Anksčiau bendrame Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų (AFET) komitetų susitikime buvo išreikštas palaikymas Lietuvos pozicijai 1991 metų sausio 13 d. įvykių Vilniuje, prie televizijos bokšto, klausimu.
Jeremina pažymėjo, kad Europos Parlamento pareiškimas yra politinis, nes EP — tai ne teisinė institucija, turinti atitinkamus įgaliojimus.
"Tai yra klausimas, susijęs su parama, kurią vėlgi lobizuoja pačios Lietuvos valdžios institucijos Europos Parlamente. Jie dažnai naudojasi Europos Parlamento paslaugomis, kad paskelbtų savo politinę poziciją, ir kad prie jos priderintų teisinę dalį, teisinius aspektus. Reikalas tas, kad politinė institucija išreiškia išimtinai politinę poziciją net teisiniais klausimais, todėl tai, ką pareiškė Europos Parlamentas, iš esmės galima ignoruoti teisiniu požiūriu, suprantant, kad tai yra pozicija, kuri darys įtaką ir teisinei klausimo pusei", — pasakė ji.
Anot Jereminos, Rusijos veiksmai yra visiškai teisėti ir pagrįsti.
"Pagrįsta pozicija teisiniu požiūriu, todėl ji turi teisę egzistuoti. Kitas reikalas, kad ją bando užblokuoti politiniais instrumentais, o tai turės įtakos šio klausimo teisiniam likimui. Ir net jei kažkas iškils šia kryptimi, kas yra abejotina, tai visa tai ilgam užsitęs, šis procesas ir ieškinys netgi gali būti laikomas nelabai pagrįstu, reikės kažkokių papildomų duomenų. <...> Tai gali trukti neribotą laiką. <...> Būtent dėl šios priežasties visiškai negalima tikėtis teisingumo", — padarė išvadą ji.
Sausio 13-osios įvykių byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
2019 metų balandį Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui.
Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.