EP palaikė Lietuvos poziciją sausio 13-osios bylos teisėjų klausimu

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Bendrame Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų komitetų (AFET) susitikime buvo išreikštas palaikymas Lietuvos pozicijai sausio 13-osios bylos klausimu, praneša Lietuvos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Susitikime dalyvavo Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė, laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas teisėja Sigita Rudėnaitė.

Pasak teisingumo ministrės Dobrovolskos, visos Bendrijos pareiga yra "ieškoti veiksmingų sprendimų saugant Europos Sąjungos piliečius nuo neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų".

Komiteto posėdyje Lietuvos poziciją palaikė LIBE komiteto pirmininkas Juan Fernando Lopez Aguilar. Pirmininkas pažymėjo, kad tai nėra Lietuvos problema, tai visos Europos problema. Jo nuomone, ES piliečiai turi būti "maksimaliai apsaugoti nuo neteisėtų trečiųjų valstybių veiksmų ir galėtų saugiai naudotis ES judėjimo laisvėmis".

Sausio 13-osios įvykių byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

2019 Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.