VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. JAV valstybės skola siekia 28 trln. USD — tai daugiau nei JAV BVP. Ar įmanoma tiek pasiskolinti ir kuo tai gresia — RIA Novosti autorės Nataljos Dembinskajos medžiagoje.
Skolos duobė
Jungtinės Valstijos nuo 2008 metų krizės patyrė vis daugiau skolų. Valdant Obamai, skoliniai įsipareigojimai padidėjo devyniais trilijonais, Trampui — dar septyniais. 2018 metais tai jau sudarė 78 % BVP — tokį lygį Pasaulio bankas vertina kaip pavojingą.
Remiantis prognozėmis, valstybės skola per dešimt metų turėjo viršyti JAV ekonomikos dydį. Bet tai įvyko daug anksčiau — dėl pandemijos ir didžiulių nacionalinės ekonomikos rėmimo išlaidų. Remiantis nepriklausomais vertinimais, valdžios institucijos pernai į ekonomiką išpūtė beveik 9 trilijonus dolerių.
Štai ir rezultatas: valstybės skola pasiekė 28 trln. USD, arba 101% BVP. Tokia situacija buvo tik iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais — 106 proc.
Panašu, kad Federalinio rezervo vadovas Jerome'as Powell'as nemano, kad tai didelė problema.
"Didžiulis skolinimasis pandemijos metu buvo tiltas per ekonominę bedugnę: karantinai, mažėjančios vartotojų išlaidos, laivų prastovos, tušti viešbučiai ir milijonai bedarbių. Pigios paskolos leido darbuotojams mokėti pinigus, o ne atleisti juos ir palaikyti darbo jėgą. Skolintasi tam, kad būtų išmokėtos bedarbio išmokos atleidžiamiems darbuotojams, kad jie galėtų apmokėti sąskaitas ir nusipirkti maisto", — sako jis.
Tačiau, pasak buvusio iždo vadovo Larry'io Summers'o, paskata buvo per didelė. "Politikai kovą su koronavirusu palygino su karinėmis išlaidomis, išpylę trilijonus į ekonomiką. Žlugusios biudžeto pajamos niekam nesukėlė abejonių", — sakė jis.
Dar daugiau
Pablogėjus situacijai atnaujinant iždą, ji turi skolintis dar daugiau: didžiulį biudžeto deficitą padengia daugiausia vyriausybės obligacijų pardavimas.
2020 metų fiskaliniu laikotarpiu (baigėsi rugsėjo 30 dieną) deficitas daugiau nei trigubai padidėjo iki 3,1 trln. USD. Kai bus suskaičiuotos visos kovos su koronavirusu priemonės, jos sieks keturis trilijonus. Ir nepavyks išvengti naujų paskolų.
Pasak atsakingo Federalinio biudžeto komiteto, po pandemijos ekonomikos atsigavimas bus lėtas, iki 2025 metų bus 117 % BVP skola.
Kol kas tai nesukelia investuotojams rūpesčio ir netrukdo JAV vis labiau įsiskolinti — juk tai yra pigu.
"Vyriausybė išleidžia iždo vertybinius popierius — paprastuosius vekselius ar skirtingų terminų obligacijas. Rinka yra praktiškai beribė, nes tai laikoma saugiausiu turtu", — sako "The Wall Street Journal".
Kaip pažymi senatorius John'as Thune'as, "skolinimosi klausimas mums šiuo metu nėra ypač aktualus". Argumentas yra tas, kad palūkanų normos yra žemos.
"Panašu, kad pinigai yra nemokami. Bet taip nėra. Turėsite juos atiduoti", — pabrėžia Kongreso narys.
Kas toliau
"JP Morgan Asset Management" paaiškina, kad svarbu ne pati skola, o jos aptarnavimo išlaidos.
"Nepaisant staigaus augimo, skolinių įsipareigojimų aptarnavimas dabar yra daug pigesnis nei, pavyzdžiui, 1990-ųjų viduryje–2000-ųjų pradžioje, kai skola buvo mažesnė nei 50 % BVP, o vyriausybė dirbo su biudžeto pertekliumi", — sako banko analitikai.
"Nepaisant staigaus augimo, skolinių įsipareigojimų aptarnavimas dabar yra daug pigesnis nei, pavyzdžiui, 1990-ųjų viduryje–2000-ųjų pradžioje, kai skola buvo mažesnė nei 50 % BVP, o vyriausybė dirbo su biudžeto pertekliumi", — sako banko analitikai.
Jei palūkanos didės (ir taip bus, kai baigsis krizė, ekonomikos augimo lūkesčiai ir padidėjusi infliacija yra lemiami veiksniai), grynosios palūkanų išmokos, palyginti su BVP, padidės nuo dabartinių 1,3 % iki 3,2 %.
Tai kiek kitokia situacija. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, 2028 metais amerikiečiai skolų palūkanoms išleis tik penktadalį valstybės biudžeto.
Be to, maždaug pusė JAV skolos priklauso užsienio investuotojams, antroje vietoje tarp kreditorių yra Kinija. Pekinas turi 1,1 trln. USD iždo obligacijų ir kartais grasina jas parduoti.
Jei toks scenarijus bus įgyvendintas, Federalinis rezervas išims vertybinius popierius iš rinkos, kad išlaikytų žemas paskolų aptarnavimo kainas. Bet tai turės tik trumpalaikį poveikį.
Anksčiau ar vėliau investuotojai praras pasitikėjimą JAV vyriausybės galimybėmis grąžinti pasiskolintas lėšas, pradėti pardavinėti vertybinius popierius ir reikalauti didesnių palūkanų normų. Tai turės rimtų ekonominių padarinių.
Palūkanų didinimas sumažins negrąžintų vyriausybės obligacijų rinkos vertę. Todėl daugybė finansų įstaigų — investiciniai fondai, pensijų fondai, bankai, draudimo bendrovės ir kiti valstybės skolininkai — patirs nuostolių. Viskas baigsis bankroto banga ir nauja finansine krize.