VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sutiko dėti visas pastangas sutramdydami šias valstybes. Tarptautinis terorizmas naujojoje strategijoje "NATO-2030" nebėra pagrindinė grėsmė. Ką dar veiks Vakarų karinis-politinis blokas ateinančiais metais, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Vėlyvas svečias
Pirmasis Entonio Blinkeno vizitas Europoje į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo pavadintas "Briuselio pažintuvės". Prieš tai dėl pandemijos JAV valstybės sekretorius bendravo internetu. Tačiau asmeninis susitikimas, pasak Europos pareigūnų, yra partnerystės tvirtumo išbandymas. Blinkenas neprieštaravo: dar žiemą planavo aplankyti "kolektyvinių Vakarų" sostinę, tačiau turas buvo atidėtas.
Pradėjęs eiti valstybės sekretoriaus pareigas, jis nedelsdamas apsilankė Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Sąjungininkai Europoje suprato, kad valdant Baidenui Azijos kryptis išliks JAV užsienio politikos prioritetu. Ir vis dėlto jie tikėjosi anksčiau pamatyti Amerikos pareigūną. Be to, naujoji administracija, vos įžengusi į Baltuosius rūmus, paskelbė transatlantinių kontaktų atkūrimo kursą. Kita vertus, Donaldas Trampas buvo nuolat kritikuojamas dėl sugadintų santykių su ES.
Генсек НАТО Йенс Столтенберг и госсекретарь США Энтони Блинкен на встрече в Брюсселе
© REUTERS / POOL
Briuselyje valstybės sekretorius pasikalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir surengė dvišalius susitikimus su sąjungininkais. Pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo Šiaurės Atlanto aljanso strategija iki 2030 metų. Jis buvo sukurtas 2020 metų pabaigoje, o vasarį NATO šalių gynybos departamentų vadovai ten padarė pataisą. Dabar atėjo užsienio reikalų ministrų eilė. Jei jie susitars dėl dokumento, tada metiniame aljanso viršūnių susitikime valstybių vadovai jį patvirtins ir pradės įgyvendinti.
Aukščiausiojo lygio susitikimo data dar nėra nustatyta, tačiau jie tikisi susitikti iki pavasario pabaigos.
Naujas NATO dešimtmetis
Iki šiol naujoji strategija nebuvo patvirtinta ir vadovaujamasi senąja. Ji buvo priimta 2010 metais Lisabonoje, tačiau, daugumos nuomone, "ji yra beviltiškai pasenusi". Sąjungininkų netenkina tai, kad dabartiniame dokumente Maskva vadinama strategine aljanso partnere. Geopolitinė realybė, susiklosčiusi po 2014 metų — NATO tai reiškia "neteisėtą Krymo perdavimą Rusijos jurisdikcijai" — ten taip pat neatspindi.
Strategijoje "NATO-2030" Rusija buvo priskirta prie pagrindinių karinių grėsmių. Reaguodami į "padidėjusį Rusijos karinį kontingentą Kryme", sąjungininkai ketina išplėsti savo pajėgas Juodojoje jūroje. Susitikime Briuselyje aljanso užsienio reikalų ministrai patikino, kad pastaraisiais metais jie padidino savo gynybos potencialą, kad išvengtų grėsmių iš rytų.
"Siekdama sulaikyti Rusiją, NATO įvykdė ambicingiausią kolektyvinės gynybos stiprinimą. Turime tiksliai žinoti, kad kartu reaguojame į Maskvos veiksmus", — susitikime su užsienio reikalų ministrais sakė Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad aljansas yra atviras dialogui su Rusija, tačiau kartu su "tvirtu sutramdymu ir gynyba".
Užsienio reikalų ministrai taip pat pažymėjo, kad NATO Lisabonos strategija praktiškai nieko nepasako apie augantį Pekino karinį potencialą. Dabartinė realybė yra tokia, kad "Kinijos veiksnys yra tiesioginė grėsmė transatlantiniam solidarumui", pabrėžė jie. Naujojoje strategijoje KLR kartu su Rusija priskiriama prie pagrindinių grėsmių saugumui.
Blinkenas pripažino, kad auganti Kinija labiau jaudina JAV nei Europą. "Vašingtonas neprivers sąjungininkų pasirinkti "mus ar juos" Kinijos atžvilgiu. Šalys gali bendradarbiauti su Pekinu abipusės svarbos srityse", — Briuselyje sakė Blinkenas.
Tarptautinio terorizmo grėsmė, kuri Lisabonos strategijoje buvo įvardyta kaip svarbiausia, naujame dokumente yra po Rusijos ir Kinijos.
Baigtas reikalas
Juodosios jūros klausimai "NATO-2030" strategijoje atsispindi ne tik dėl Rusijos grėsmių. Aljansas siekia sutvarkyti ryšius su pagrindiniu sąjungininku Juodosios jūros regione — Turkija.
Atvykęs į Briuselį, valstybės sekretorius vienas pirmųjų susitiko su savo Turkijos kolega. Diskusija prasidėjo opiomis temomis. JAV ir sąjungininkai Europoje nepatenkinti Ankaros įsigytomis Rusijos oro gynybos sistemomis S-400. Nuo to Blinkenas pradėjo pokalbį su Mevliutu Čavušoglu.
"Valstybės sekretorius paragino Turkiją nelaikyti Rusijos oro gynybos sistemų S-400“, — po derybų sakė Nedas Price'as, JAV departamento atstovas.
Čavušoglu taip pat pateikė pastabų. Jis prisiminė, kad Ankara rusiškus kompleksus pirko tuo metu, kai to labai reikėjo. Dabar Turkijos valdžia neketina to persvarstyti.
"Mes turime sudėtingų temų su Rusija, deramės ir sprendžiame kylančius prieštaravimus. Tačiau S-400 susitarimas yra visiškai baigtas reikalas", — užbaigė Čavušoglu.
Sankcijų draugystė
NATO šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė "Nord Stream-2" dujotiekio statybą. Blinkenas teigė, kad amerikiečiai nesuinteresuoti užbaigtu projektu ir grasino naujomis sankcijomis jo dalyviams.
"Mes atidžiai stebėsime bet kokią dujotiekio užbaigimo ar sertifikavimo veiklą. Jei taip nutiks, būsime pasiryžę imtis ribojamųjų priemonių", — sakė Blinkenas.
Tačiau ne visi Europos sąjungininkai sutiko su juo. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas priminė, kad Vokietijos valdžia ir verslas tikisi užbaigti statybas.
Susitikimo dalyviai neignoravo problemos, kuri Trampo laikais užtemdė santykius — NATO kolektyvinės gynybos išlaidas. JAV valstybės sekretorius neneigė, kad dabartinė Amerikos administracija taip pat tikisi iš sąjungininkų padidinti savo indėlį į bendrą reikalą. Stoltenbergas patikino, kad ES šalys palaipsniui didina atitinkamus biudžeto punktus. Tačiau jie neišplėtė diskusijos, jie priėmė vienas kito žodį.
Blinkenas taip pat palietė Afganistano temą. Jis priminė, kad Afganistano konfrontacijos šalys ignoruoja taikos planą, sudarytą tarpininkaujant Trampo administracijai. Tačiau aljanso narės dar neturi pateikti naujo veiksmų plano. Buvo susitarta tęsti diskusijas NATO viršūnių susitikime, dalyvaujant valstybių vadovams.
"Užmegzti dialogą su Bidenu"
"NATO narės tikisi, kad naujoji JAV administracija skatins konsolidaciją, ir Trampo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau mažai tikėtina, kad naujasis Amerikos lyderis visiškai atsisakys savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai reikalaus, kad visi aljanso nariai turėtų įnešti po du procentus BVP į bloko gynybos taupyklę. Blinkenas užsiminė apie tai", — susitikimo Briuselyje rezultatus komentuoja Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.
Politologas nemato perspektyvų atnaujinti NATO ir Rusija dialogą. Jis mano, kad santykiai tik paaštrės. Kartu jis patikslina: "atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu".
Kortunovas mano, kad blokas skatina Juodosios jūros darbotvarkę Ukrainos kontekste. "Naujų objektų statybas Kryme Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta ekspertas.
Krymo klausimas yra svarbus, bet ne vienintelis NATO stiprinimo Juodojoje jūroje tikslas, mano Orchanas Gafarly, Ankaros politinių tyrimų centro ekspertas. "Aljansas turi sustiprėti Juodojoje jūroje, kad galėtų grąžinti Turkiją. Dabar NATO ir Ankara daugeliu klausimų nesutaria. Tačiau abi pusės supranta, kad būtina bendradarbiauti".
Gafarly mano, kad NATO leidžia Turkijai ir ES šalims išlyginti abipusius prieštaravimus. Tuo pat metu tai padeda Ankarai blokuoti Graikijos, Kipro ar Prancūzijos veiksmus, jei juose yra antiturkiškos potekstės.
Ekspertai sutaria, kad pagrindinis NATO tikslas dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Kasmetinis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvauja valstybių vadovai, bus pirmasis išbandymas.