Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams

Nuo šio sausio JAV prezidento pareigas perėmęs demokratas Džo Baidenas itin provokuojamo interviu metu ilgametį Rusijos Federacijos lyderį Vladimirą Putiną pavadino "žudiku" — tai yra bene aštriausia pastarosios savaitės pasaulio politinė naujiena, kuri neabejotinai turės žymias pasekmes dvišaliams JAV-Rusijos santykiams ir, atitinkamai, nemenka dalimi lems tarptautinę situaciją. Įdomu: ką reiškia toks akibrokštas ir kaip į jį reaguoja rusofobiški lietuvaičiai?

Iš tiesų, prieš atsakant į šį klausimą, vertėtų patikslinti tam tikras detales: minėtojo interviu metu pats Baidenas į žurnalisto klausimą, ar Putinas yra žudikas, atsakė teigiamai, pridurdamas, kad jiedu asmeniškai pažįstami ir kad jam (t. y. Džo Baidenui) matyti, jog Putinas "neturi sielos" ir — lyg viso to būtų maža — grasinamai pareiškė, kad už visa tai Putinui teksią "sumokėti kainą"...

Net nekalbant apie šių teiginių adekvatumą, tenka pridurti du esminius momentus, suteikiančius jies tam tikrą kontekstą: pirma — Rusijos liberalų pažibos Aleksejaus Navalno epopėją ir antra — naujosios JAV administracijos metamus kaltinimus Rusijai dėl tariamo jos kišimosi jau ne tik 2016 m., bet ir 2020 m. prezidento rinkimuose buvusiojo respublikonų kandidato Donaldo Trampo naudai.

Vėlgi, šių kontekstą, taip sakant, "toną priduodančių" prielaidų adekvatumas tikrovei, kaip ir pats Baideno pasisakymas, detalesnio aptarimo čia nereikalauja. Ar jos priklauso nevykusio humoro, ar vis tiktai psichiatrijos sričiai — čia nesiaiškinsime. Mes turėjome tik konstatuoti faktą, kad galėtume eiti toliau...

Žinoma, tiek Džo Baidenas ir jo atstovaujama Demokratų partija, tiek JAV apskritai dideliu draugiškumu Rusijai nepasižymi. Tačiau tas pasisakymas — tai tikrų tikriausias akibrokštas diplomatine, tarpvalstybinių santykių prasme. Ir, kaip toks, negalįs neiššaukti rimtų pasekmių, visų pirma, pačių JAV-Rusijos tarpvalstybinių santykių srityje.

Šiuo požiūriu, vertėtų įsidėmėti du momentus: pirma — tai Rusijos ambasadoriaus Anatolijaus Antonovo šaukimą grįžti Maskvon tartis dėl susidariusios situacijos (o šitokį, t. y. ambasadoriaus grąžinimo, veiksmą, Putinas dar 2014 m. Krymo krizės metu nurodė kaip galimą "kraštutinę" priemonę santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis), pirmąjį tokį įvykį nuo 1998 metų, Rusijai tuomet paprotestavus prieš JAV pradėtą Irako bombardavimą. O antra — pačio Putino reakciją į, atrodytų, kone asmeninio pobūdžio įžeidimus iš JAV prezidento pusės...

Vladimiras Putinas, kad ir keista, sureagavo itin taktiškai ir subtiliai, atrodytų, net geranoriškai: konstatuodamas šitokios laikysenos destruktyvumą dvišalių JAV-Rusijos santykių atžvilgiu, jis Džo Baidenui palinkėjo sveikatos, tikriausiai, be ironijos atsižvelgdamas tiek į fizinę, tiek protinę 78-erių metų JAV prezidento sveikatos būklę... Be to, Rusijos lyderis JAV prezidentą pakvietė sudalyvauti virtualioje diskusijoje, iš kurios pastarasis, matyt, nevykusiai išsisukinėja...

Ir nors Putinas Vakarų atžvilgiu nusistatęs teigiamai, t. y. norėtų, kad jie būtų Rusijos partneriai (kiek tai realiai įmanoma — kitas dalykas), būtent — partneriai, vadinasi, kad santykiai būtų lygiaverčiai. Vis dėlto, JAV į dalyką žiūri visiškai kitaip, siekdamos vienpusiškai primesti savo valią ir interesus kitiems, ir šią tiesą Putinas savo paskutiniuose pasisakymuose leido visiems kuo aiškiausiai suprasti.

Akivaizdu, kad susiklosčiusi padėtis žymi naują etapą ir taip pašlijusių JAV-Rusijos santykių aštrėjime, savotiškame XXI amžiaus "Šaltajame kare". Akivaizdu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip, beje, ir apskritai, konfliktą pradeda ir jį aštrina ne Rusija, o JAV: bendrą foną matome ir iš Ukrainos, ir iš Sirijos, ir Irako, ir kitų kruvinai pasibaigusių (arba besitęsiančių...) krizių, prie kurių tiesiogiai ar netiesiogiai pirštus prikišdavo Jungtinės Valstijos su savo politiniais funkcionieriais ir spec. tarnybomis.

Bet kaipgi į Baideno kaltinimus Putinui žiūri kiti "Vakarų partneriai"? Na, kol paprasti mirtingieji kaip mes žvelgiame ironiškomis šypsenomis, štai valdantieji ES biurokratai, atrodo, oficialiame lygyje Džo Baideną palaiko ir netgi jo žodžiams antrina: "Deja, bet yra ilgas sąrašas žlugusių ir sėkmingų pasikėsinimų į kritiškas ir nepriklausomas asmenybes Rusijoje, tarp jų — politikus ir žurnalistus", — teigiama ES įgaliotinio užsienio politikai Žozepo Borelio atstovės spaudai pranešime.

Taigi, ES šiuo klausimu — išvien su Baidenu. Ir nėra kuo stebėtis: juk Baidenas, skirtingai nei jo pirmtakas Trampas, labai aiškiai siekia kiek įmanoma didesnės JAV ir ES politikos bei interesų simbiozės, tad visiškai dėsninga, kad pastarosios valdantieji sluoksniai palaikys jį kaip savą, koks jis — rimčiau pagalvojus — jiems iš tiesų ir yra.

Šiame kontekste Lietuva, būdama ne šiaip maža šalis, bet ES provincija, periferija, žodžiu — Europos užkaboriu, aišku, jokios įtakos procesui neturi ir turėti negali. Tačiau, patys proceso iš esmės neveikdami, mes patys — kaip tauta ir valstybė — neabejotinai esame lemiamai jo veikiami. Todėl vertėtų atsakyti ir į tai, ką šiuo klausimu galvoja lietuvaičiai? O tiksliau, ką galvoja mūsiškės politikos vykdytojai (šiuos Vakarų kompradorus vadinti "kūrėjais", sakyčiau, nebūtų visiškai adekvatu...)?

Detalesnių refleksijų ar šiaip atsiliepimų į Baideno išsišokimą tarp mūsų vadinamo politinio elito veikėjų viešojoje erdvėje kaip ir nematyti. Tuo tarpu, sisteminė žiniasklaida (t. y. Delfis, 15 min, LRT ir t. t.) pasitenkina tiesiog fakto konstatavimu, tiesa, ne be tam tikro, sakykime, "tarp eilučių" juntamo teigimo — "štai, kaip drąsiai, kaip teisingai, kaip principingai pasielgė prezidentas Baidenas — tikrasis Vakarų pasaulio ir jo vertybių gynėjas!"

Ir tai — taip pat dėsninga, kaip kad aukščiau mūsų pacituotoji ES reakcija. Dėsninga tiek dėl Lietuvos priklausomybės ES ir JAV atžvilgiu, tiek dėl itin aršios esamos vyriausybės (ir su ja glaudžiai susijusios sisteminės žiniasklaidos organų) rusofobijos. Tam tikra prasme Baidenas, tikriausiai to net nežinodamas, savo pasisakymu tik pasekė egzistuojančiu lietuvišku precedentu: juk ne kas kitas, o Dalia Grybauskaitė pavadino Rusijos Federaciją "teroristine valstybe"... Na, o Baidenas tokį vertinimą tiktai suasmenino, nukreipdamas perdėm atbukusius savosios "kritikos" (taip jo išvedžiojimus vadina mūsų masinės informacijos priemonės — "kritika"!) ašmenis prieš patį Putiną kaip asmenį...

Aišku, apie Putiną tokie iš piršto laužiami kaltinimai nepasako nieko, išskyrus tai, kad jis — kažkam ir kažkodėl neparankus. Tuo tarpu apie JAV valstybės vadovą ir, juo labiau, apie jo tiesioginę aplinką, jos sąmonės būklę ir jos politinės ir, kas svarbiau — jos žmogiškosios kultūros būklę — tai pasako kur kas daugiau. Ir, tiesą pasakius, nepasako nieko gero. Deja, ir šiuo atveju, kaip kitais, Lietuva seka iš paskos JAV. Kaip tai vertinti — spręskite patys...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.