VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus nuosprendį Sausio 13-osios byloje, Lietuva ir toliau sieks šio klausimo tarptautinio viešumo ir būtino mechanizmo sukūrimo, siekdama apsaugoti savo piliečius nuo trečiųjų valstybių persekiojimo. Apie tai pranešė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
"Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų savo teisėjus ir prokurorus nuo galimo politiškai motyvuoto Rusijos persekiojimo ir netoleruos užsienio valstybės sprendimų, jeigu šie prieštaraus teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Visos Bendrijos pareiga yra ieškoti veiksmingų sprendimų saugant ES piliečius nuo neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų", — teigia teisingumo ministrė.
Europos Komisijos pažadą dar iki šių metų pabaigos rengiamose gairėse pasiūlyti bendrą požiūrį dėl trečiųjų šalių pateiktų galimai neteisėtų ar politiškai motyvuotų ekstradicijos prašymų, ministrė išgirdo šį mėnesį vykusio EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų komitetų (AFET) susitikimo metu.
Dobrovolska Sausio 13-osios bylos klausimą kėlė susitikime su ES Komisijos teisingumo komisaru D. Reynders bei kovo 11 d. vykusiame ES teisingumo ministrų susitikime. Taip pat pakvietė ES Taryboje pirmininkausiančios Portugalijos teisingumo ministrę Francisca Van Dunem šiam klausimui skirti deramą dėmesį ES tarybos darbotvarkėje. Paramą Lietuvomsiniciatyvoms jau yra išsakę Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Prancūzijos atstovai.
Pasak ministrės, Europos Komisijos pasiūlymai leis sukurti bendradarbiavimo ir pasikeitimo informacija mechanizmą visos Bendrijos piliečių saugumui užtikrinti.
Sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti
Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Iš pradžiu jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai, tačiau kovo 31 dieną Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino jų bausmes. Melio kalėjimo laikas buvo pratęstas dar trejiems metams, iki 10 metų, Ivanovui teismas prailgino bausmę iki penkerių metų.
Iš viso Apeliacinis teismas sugriežtino 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų bausmes. Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.
Maskva laiko Lietuvos nuosprendį neteisėtu, pažymėdama, kad teismų posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.
2018 metais Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Sausio 13-osios bylą tyrusių prokurorų atžvilgiu, 2019 metų balandį — šios bylos nagrinėjimą vykdžiusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o 2020 metų pabaigoje viešai paskelbta, kad šiems teisėjams už akių yra pareiškiami įtarimai ir skelbiama jų tarptautinė paieška.