Teismas sugriežtino Melio ir Ivanovo bausmes Sausio 13-osios byloje

© Depositphotos.com / VladekTeismo salė, archyvinė nuotrauka
Teismo salė, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 31.03.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Iš viso Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 nuteistų byloje, kuri buvo išnagrinėta prieš dvejus metus
VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Rusijos kariuomenės atsargos karininko Jurijaus Melio ir buvusio kariškio Genadijaus Ivanovo, anksčiau nuteistų 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje, nuosprendžius.
Melio kalėjimo laikas buvo pratęstas dar trejiems metams. Atsižvelgiant į septynerius metus, kuriuos jis jau praleido kalėjime, jis turės kalėti 10 metų.
Melio laisvės atėmimo bausmė turėjo baigtis 2021 metų kovo 12 dieną, tačiau teismas nusprendė jam skirti 20 dienų areštą. Prokuratūra tokios priemonės būtinumą aiškina tuo, kad Melis yra užsienio pilietis ir, paleistas į laisvę, gali slapstytis, išvykti iš šalies ir taip išvengti galimo ilgesnio įkalinimo.
Российский гражданин и бывший советский военный Юрий Мель - Sputnik Lietuva, 1920, 09.03.2021
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Melio arešto pratęsimą
Anksčiau Ivanovas buvo nuteistas kalėti ketverius metus, tačiau teismas prailgino bausmę iki penkerių metų.
Teismas taip pat panaikino dešimt metų kalėjimo buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, nes jis mirė pernai.
Iš viso Apeliacinis teismas sugriežtino 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų bausmes.
Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.
Nuosprendis Sausio 13-osios byloje buvo paskelbtas 2019 m. kovo mėn. Dėl šio teismo sprendimo buvo sulaukta 61 vieno apeliacinio skundo, juos pateikė 59 nuteistieji, prokurorai ir nukentėjusieji.
Galutinį nuosprendį ketinta paskelbti anksčiau, tačiau dėl didelės bylos apimties jis buvo atidėtas iki šių metų kovo 31 dienos.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Jurijus Melis - Sputnik Lietuva, 1920, 09.03.2021
Apeliacinis teismas pratęsė Jurijaus Melio suėmimą
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį neteisėtu, pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo
Зимние виды Калининграда - Sputnik Lietuva, 1920, 19.12.2019
Kaliningrado gubernatorius "Melio bylą" pavadino Lietuvos sąskaitų su Rusija suvedimu
2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.
Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.
Naujienų srautas
0