Bilotaitė: Lietuva sieks apsaugoti pareigūnus, tyrusius Sausio 13-osios bylą

Pažymima, kad esami ES teisiniai mechanizmai nenumato aiškių ir pakankamų procedūrų ES piliečiams apsisaugoti nuo tokio politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo
Sputnik
VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerija ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimo Rusijos persekiojimo Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant ir svarstant Sausio 13-osios įvykių bylą, praneša Vidaus reikalų ministerija.
"Tai svarbus žingsnis Lietuvos istorijoje. Mūsų šaliai buvo padaryta didelė žala, nukentėjo ir mirė žmonės, todėl kaltininkai turi būti nubausti", — sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
"Aktyviai išsakysime savo nuomonę šiuo klausimu, toliau tęsime dialogą su Europos Komisija, sieksime Europos Sąjungos (ES) lygmens mechanizmo, skirto valstybių narių tarpusavio konsultavimuisi, kad būtų užkirstas kelias tiek politiškai motyvuotoms paieškoms, tiek — dar blogiau! — ekstradicijoms. Klaidos kaina yra per didelė, juk kalbame ne tik apie politiką, kalbame apie žmonių — konstituciniais pagrindais grįstos valstybės pareigūnų — likimus", — sakė vidaus reikalų ministrė.
"Supratau, kas bus toliau": Melis papasakojo apie nuosprendį Lietuvoje
Pažymima, kad 2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos žiniasklaida paskelbė apie Rusijos tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus trims Lietuvos teisėjams ir ėmėsi veiksmų dėl jų tarptautinės paieškos. Vidaus reikalų ministrė nedelsdama išsiuntė laiškus visų ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių vidaus reikalų ministrams, informavo apie situaciją ir prašė atkreipti atsakingų už Interpolo užklausas institucijų dėmesį į tai, kad Interpolo paieškų sistema gali būti panaudota politiniam Lietuvos pareigūnų persekiojimui, o tai prieštarauja paties Interpolo konstitucijai.
Pažymima, kad esami ES teisiniai mechanizmai nenumato aiškių ir pakankamų procedūrų ES piliečiams apsisaugoti nuo tokio politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Dobrovolska pareiškė, kad Lietuva imsis visų priemonių apsaugoti savo teisėjus nuo Rusijos
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.
2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.
Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje