https://lt.sputniknews.com/20210401/Supratau-kas-bus-toliau-Melis-papasakojo-apie-nuosprend-Lietuvoje-14813309.html
"Supratau, kas bus toliau": Melis papasakojo apie nuosprendį Lietuvoje
"Supratau, kas bus toliau": Melis papasakojo apie nuosprendį Lietuvoje
Sputnik Lietuva
Trečiadienį Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų Sausio 13-osios byloje asmenų. Rusijos piliečiui bausmė padidinta iki dešimties... 2021.04.01, Sputnik Lietuva
2021-04-01T14:28+0300
2021-04-01T14:28+0300
2021-04-01T17:38+0300
sausio 13-osios byla
visuomenė
jurijus melis
nuosprendis
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/09/14632377_0:0:2503:1409_1920x0_80_0_0_3f3b33f15b599799884df9976530cdd8.jpg
VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis bausmės pratęsimą, susijusį su 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byla, pavadino politiniu. Apie tai jis pasakojo interviu RIA Novosti.Kita vertus, Melis teigė, kad jam Apeliacinio teismo sprendimas nebuvo naujas, nes kai teismas pratęsė jo terminą 20 dienų, "jis suprato, kas bus toliau". Anot jo, jis psichologiškai ruošėsi tokiam įvykių posūkiui.Rusas, kalbėdamas apie tų dienų įvykius, teigė, kad ant jo "nebuvo kraujo"."Man sako: "Yra įsakymas saugoti objektus". Nebuvo nurodymo "žudyti žmones". "Nebuvo nurodymo "šaudyti", ir tuo viskas pasakyta. Ant manęs nėra kraujo. Aš grįžau į dalinį ir atidaviau šovinius", — sakė jis.Be to, Melis pažadėjo, kad apskųs nuosprendį naudodamas visus mechanizmus. "Man tai ne farsas, o tikras terminas", — pabrėžė jis.Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis žino apie kitus šios bylos tyrimus, rusas atsakė neigiamai.Trečiadienį, kovo 31 dieną, Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų sausio 13 dienos byloje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o Ivanovo kalėjimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Taip pat bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, pasielgė taip "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautines teises, tiek Lietuvos teisės aktus.1991 metų sausio 13-osios bylaLietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.
https://lt.sputniknews.com/20210331/Dobrovolska-pareik-kad-Lietuva-imsis-vis-priemoni-apsaugoti-savo-teisjus-nuo-Rusijos-14806498.html
https://lt.sputniknews.com/20210331/Ekspertas-Lietuva-laiko-Meli-ikaitu-kad-galetu-deretis-su-Rusija-14805965.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
sausio 13-osios byla, visuomenė, jurijus melis, nuosprendis
sausio 13-osios byla, visuomenė, jurijus melis, nuosprendis
"Supratau, kas bus toliau": Melis papasakojo apie nuosprendį Lietuvoje
14:28 01.04.2021 (atnaujinta: 17:38 01.04.2021) Trečiadienį Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų Sausio 13-osios byloje asmenų. Rusijos piliečiui bausmė padidinta iki dešimties metų
VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis bausmės pratęsimą, susijusį su 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byla, pavadino politiniu. Apie tai jis pasakojo interviu
RIA Novosti.
"Tai yra politinis reikalas. Bet aš neturiu informacijos apie tai, kas vyksta mūsų santykiuose. Tai tarsi "fantominiai skausmai", nes niekas nepuola ir negrasina Lietuvai", — sakė jis.
Kita vertus, Melis teigė, kad jam Apeliacinio teismo sprendimas nebuvo naujas, nes kai teismas pratęsė jo terminą 20 dienų, "jis suprato, kas bus toliau". Anot jo, jis psichologiškai ruošėsi tokiam įvykių posūkiui.
Rusas, kalbėdamas apie tų dienų įvykius, teigė, kad ant jo "nebuvo kraujo".
"Man sako: "Yra įsakymas saugoti objektus". Nebuvo nurodymo "žudyti žmones". "Nebuvo nurodymo "šaudyti", ir tuo viskas pasakyta. Ant manęs nėra kraujo. Aš grįžau į dalinį ir atidaviau šovinius", — sakė jis.
Be to, Melis pažadėjo, kad apskųs nuosprendį naudodamas visus mechanizmus. "Man tai ne farsas, o tikras terminas", — pabrėžė jis.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis žino apie kitus šios bylos tyrimus, rusas atsakė neigiamai.
Trečiadienį, kovo 31 dieną, Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų sausio 13 dienos byloje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o Ivanovo kalėjimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Taip pat bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.
Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, pasielgė taip "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautines teises, tiek Lietuvos teisės aktus.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.
2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.
Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.
