VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Velykų savaitgalio išvakarėsebeveik visur Europoje griežtinamos antivirusinės priemonės. Nuo šeštadienio Prancūzijoje prezidento Emanuelio MaKrono sprendimu — naujas nacionalinis karantinas. Mažiausiai mėnesį. Komendanto valanda, kaukių režimas, kelionių apribojimai — kokie tik draudimų deriniai nebuvo išbandyti per metus! Valdžia stengiasi laviruoti tarp naujų atvejų skaičiaus augimo ir piliečių nepasitenkinimo didėjimo, rašoma RIA Novosti straipsnyje.
Banga po bangos
Daugiau nei 4,7 milijono atvejų, beveik 100 tūkstančių mirčių: pagal koronavirusą Prancūzija yra viena blogiausių Europoje, kol kas neįmanoma pažaboti epidemijos. Per artimiausią pusantros savaitės gydytojai tikisi dar vieno piko — dabar jau trečios bangos. Sausio pabaigoje buvo išlaikyta komendanto valanda, tačiau naujas uždarymas buvo atidėtas. Nuo to laiko padėtis tik blogėjo — apie penkiasdešimt tūkstančių užkrėstų per dieną. Ir daugelis atvirai kritikuoja vyriausybę dėl jos nesaugių veiksmų.
Šią savaitę Emanuelis Makronas kreipėsi į tautą: jis paragino savo tautiečius šiek tiek ilgiau būti kantriems, paskelbė karantiną ir išreiškė viltį, kad galbūt iki vasaros padėtis pagerės.
Nuo septintos vakaro iki šešių ryto visoje šalyje galima išeiti iš namų tik dėl svarios priežasties, turint atitinkamą pažymėjimą. Dienos metu pasivaikščiojimai yra laisvi, bet ne toliau kaip už dešimties kilometrų nuo namo.
Orai Prancūzijoje beveik vasariški, iki 25 laipsnių šilumos, tačiau Velykų šventės sugadintos. Netgi rekomenduota atsisakyti šventinio stalo. Apie masines šventes net nekalbama. Pirma, negalima susirinkti į daugiau nei šešių žmonių kompanijas. Antra, valdžios institucijos uždraudė alkoholio vartojimą viešose vietose, apie tai pranešė ministras pirmininkas Žanas Kasteksas. Už pirmą sanitarinio režimo pažeidimą — 135 eurų bauda, pakartotinis kainuos dešimt kartų brangiau.
Vis dar galima judėti iš vieno regiono į kitą, norint pasirinkti, kur praleisti naują lockdown’ą, tačiau po švenčių kelionės be rimtos priežasties bus uždraustos: valdžia žada sustiprinti policijos kontrolę traukinių stotyse ir greitkeliuose.
Nuotolinis darbas, mokyklų ir parduotuvių uždarymas
Viena skaudžiausių priemonių — darželių ir mokyklų uždarymas iki balandžio pabaigos (mokiniai galės lankyti užsiėmimus kartą per savaitę). Tai plačiai diskutuojama: anksčiau vyriausybė didžiavosi, kad, skirtingai nei kai kurie kaimynai Europoje, švietimo įstaigos Prancūzijoje ir toliau veikė.
Bendrovėms ir įmonėms nedraudžiama dirbti, tačiau Makronas paragino maksimaliai perkelti darbuotojus į nuotolinį darbą. Supaparastintas išėjimas atostogų ar perėjimas į dalinio nedarbo režimą, jei reikia likti namuose su vaikais, kai nuotolinis darbas yra neįmanomas.
Parduotuvės nedirba — išskyrus tas, kurios parduoda būtiniausias prekes. Barai, restoranai, klubai, kino teatrai, diskotekos, bibliotekos, muziejai, koncertų ir sporto salės jau seniai užrakintos.
Visa tai neišvengiamai atsilieps ekonomikai. "Kai uždarote 150 000 mažmeninės prekybos vietų ir visas turizmo sektorius neveikia, tai neabejotinai paveiks verslo veiklą", — sako ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as. Pasak jo departamento, valstybė per mėnesį išleidžia apie 11 milijardų eurų įmonėms remti, atsižvelgdama į socialines išmokas.
Prancūzijos ekonomika pernai sumažėjo aštuoniais procentais. Šiame tikimasi šešių. Tačiau, pasak Le Mair’o, prognozę teks patikslinti.
Visos viltys — tik vakcina
Makronas deda viltis į masinę vakcinaciją. Pirmąją dozę gavo apie 8,5 milijono žmonių, trims milijonus suleido ir antrąją. Naudojami preparatai — "AstraZeneca", "Pfizer", "Moderna" ir laukia pristatymo iš "Johnson & Johnson". Prancūzijos farmacijos kompanijos, į kurias vyriausybė dėjo daug vilčių ir subsidijų, nesugebėjo sukurti vakcinos. Daugelis prancūzų bijo pasiskiepyti "AstraZeneca’.
Pirmieji vakcinacijos eilėje yra rizikos grupės gydytojai ir pacientai, vėliau — pagal amžių. Dabar skiepijami vyresni nei 70 metų prancūzai. Nuo balandžio 16 dienos bus priimti vyresni nei 60 metų, po mėnesio — virš 50. Ir tik iki vasaros pabaigos — visi.
Makronui kova su epidemija ir vakcinacija taip pat yra asmeninis politinis iššūkis. Liko tik metai iki prezidento rinkimų Prancūzijoje. Jei Makronui pavyks sėkmingai įveikti krizę, jis rudenį dalyvaus rinkimų kampanijoje "jausdamasis nugalėtoju".
Parlamentas, kuriame Makrono partija turi daugumą, palaikė naują uždarymą, tačiau opozicija kritikavo valdžios institucijas. "Nacionalinio susivienijimo" partijos vadovas Marine Le Pen perspėjo, kad valdžios nenuoseklumas smarkiai smogia gyventojams. Le Pen vėluojančią vakcinacijos kampanijos pradžią palygino su Vaterlo — pražūtingu prancūzų pralaimėjimu, už kurį Makronas neprisiima atsakomybės.
Respublikonų partijos vadovo pavaduotojas Guillaume Peltier sukritikavo Makrono norą įtikti abiem: "Lockdown’as be lockdown’o, mokyklos uždarymas be uždarymo, kova dėl skiepų be vakcinos, parama medikams be realių priemonių, gyvenimas ir darbas, kai neturi gyvenimo ar darbo".
"Nenusilenkusios Prancūzijos" lyderis Žanas-Liukas Melanšonas tvirtino, kad valdžia dėl politinių priežasčių sąmoningai ignoruoja galimybę įsigyti ir gaminti Rusijos "Sputnik V" vakciną, kuri akivaizdžiai įrodė savo veiksmingumą. Anot Melanšono, vyriausybė veikia didelių tarptautinių farmacijos kompanijų naudai, kurios nenori leisti į rinką konkurentų iš Rusijos.
Vienaip ar kitaip, Prancūzija ilgam pasineria į gilų lockdown’ą — trečią per metus. Tai bus ramiausios Velykos per daugelį dešimtmečių. Ir šįkart su nuoširdžia prisikėlimo viltimi.