Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida

Nacių bendrininko anūkės atskleista informacija sukėlė pasipiktinimo audrą respublikoje, tuo tarpu šalyje vyrauja mintis, kad Lietuva priešinosi "ir Tarybų Sąjungai, ir naciams"
Sputnik
VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Amerikos žiniasklaida aprašė, kaip amerikiečių žurnalistės, mokytojos iš Čikagos Silvijos Foti tyrimas apie jos senelio — "nacionalinio didvyrio", Lietuvos nacių bendrininko Jono Noreikos (Generolo Vėtros) — nusikaltimus išprovokavo "atminties karą", priversdamas respubliką "susidurti su nacių praeitimi".
Kaip primena NBC, Foti pati atliko tyrimus apie giminės gyvenimą ir nustatė, kad karo metais jis bendradarbiavo su naciais ir dalyvavo naikinant tūkstančius Lietuvos žydų.
Noreikos anūkės knyga atskleis tiesą apie Lietuvos "didvyrį", pareiškė Zacharova
"Foti tyrimas sukėlė pasipiktinimą Lietuvoje, kai jis pasirodė prieš dvejus metus. Labai išsamiai pateiktas praeitą mėnesį išleistoje knygoje, jis prisidėjo prie vis toksiškesnių viešų diskusijų apie Noreikos palikimą ir vaidmenį, kurį lietuviai atliko kartu su nacistine Vokietija Holokausto metu", — sakoma straipsnyje.
Pačioje Lietuvoje iki šiol vyravo mintis, kad Lietuva priešinosi "tiek Tarybų Sąjungai, tiek naciams" — "tai buvo svarbus nacionalinės tapatybės komponentas, kurį vyriausybės pareigūnai bandė sustiprinti".
Kaip pažymima straipsnyje, sausio mėnesį ilgametis Noreikos gynėjas sukėlė pasipiktinimą sakydamas, kad vietiniai žydų lyderiai netgi gali "prisiimti tam tikrą atsakomybę" už holokaustą. Greičiausiai kalbama apie Lietuvos Seimo narį, buvusį Istorinės atminties komisijos pirmininką Valdą Rakutį, kuris Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną teigė, kad "Holokausto atlikėjų netrūko ir tarp pačių žydų". "Be to, jis paragino "atsakyti į klausimą, kokia buvo pačių žydų nuomonė, kokios idėjos paskatino kai kuriuos žydus bendradarbiauti su Tarybų valdžia".
Be to, kaip pažymėjo NBC, praėjusią savaitę Seimas atleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovą Adą Jakubauską, kylant vis didesniems ginčams dėl organizacijos darbo. Straipsnyje pabrėžiama, kad vienas pagrindinių nacių bendrininko gynėjų buvo LGGRTC. Dar 2015 metais buvo paskelbta ataskaita, kurioje teigta, jog Noreika nedalyvavo žydų žudynėse. Po ketverių metų centras, remdamasis neseniai paskelbtais dokumentais, teigė, kad jis "išgelbėjo" žydus, neva organizuodamas "pogrindinį tinklą".
Prieš atleidimą iš pareigų pats Jakubauskas teigė, kad centras turi "patikimų duomenų", rodančių, jog "Noreika aktyviai organizavo antinacinį pasipriešinimą ir žydų gelbėjimą". Kaip pažymėta, LGGRTC vadovo atleidimas įvyko atsižvelgiant į darbuotojų skundus, kurie teigė, kad vadovybė daro "neatsakingus pareiškimus" ir kursto "atminties karus".

"Nacionalinio didvyrio" pagerbimas Lietuvoje

Lietuvoje daugybė gatvių pavadintos Noreikos vardu. Viena iš švietimo įstaigų pavadinta jo vardu, o Vilniuje buvo įrengta atminimo lenta, kuri taip pat tapo ginčų ir skandalų objektu.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė ją pašalinti, nes, pasak jo, buvo įrodymų, kad Noreika dalyvavo kuriant žydų getą. Tačiau nacionalistiškai nusiteikę aktyvistai padarė naują lentą ir be leidimo ją įrengė toje pačioje vietoje. Meras pasipiktino, tačiau atminimo lenta liko Vilniaus centre.
Ekspertas: Holokausto dalyvių sąrašo paskelbimas sukels isteriją Lietuvoje
Kaip pažymėta straipsnyje, knygoje Foti pasakojama, kaip ji atliko tyrimą, kokius įrodymus rado ir kokias išvadas padarė. Paaiškėjo, kad jos senelis buvo "ne tik išorinis Holokausto stebėtojas, bet ir nacių bendrininkas", ką liudija jo paskelbta nacionalistinė brošiūra, kurioje jis ragino Klaipėdoje ekonomiškai boikotuoti žydus.
Foti tvirtina, kad jos senelis turėjo patvirtinti 2 000 žydų nužudymą Plungėje 1941 metų liepą. Šį epizodą ginčija ne tik Noreikos gynėjai, bet ir pagrindiniai Lietuvos istorikai, sakantys, kad jos istorija paremta nepatikimais šaltiniais.
Jos tyrimai taip pat rodo, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku, Noreika pasirašė apie 100 dokumentų, susijusių su holokaustu, įskaitant įsakymus, dėl kurių buvo sukurtas žydų getas ir atimtas žydų turtas. Noreikos gynėjai tvirtina, kad jis galėjo siųsti žydus į getą, tačiau "nežinojo, koks bus rezultatas".
Straipsnyje sakoma, kad Foti primygtinai teigia, jog laikas Lietuvai visiškai pripažinti savo dalyvavimą genocide. Ji yra tarp tų, kurie ragina panaikinti pomirtinius Noreikos karinius garbės titulus ir pervadinti jo vardą turinčias mokyklas.

Kas yra Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu". 2019 metais Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas kūju sudaužė memorialinę lentą Noreikai ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Istorikas: Lietuva gali ieškoti "rusiško pėdsako" knygoje apie Noreiką
Po šios istorijos Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė lentą nukabinti, nes yra duomenų, kad "partizanai" dalyvavo steigiant žydų getą. Tačiau nacionalistų aktyvistai sukūrė naują lentelę ir savavališkai ją pakabino. Meras pasipiktino šiuo poelgiu, tačiau lenta vis tiek nebuvo nuimta.
Noreika buvo nacių bendrininkas ir prisidėjo prie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Tuo pačiu metu jis buvo "Lietuvos aktyvistų fronto" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo atimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po kelerių metų Noreika įstojo į "miško brolių" — nacionalistiškų ginkluotų grupuočių — gretas. Daugybė Lietuvos "partizanų" palaikė nacius ir dalyvavo naikinant sovietų partijos darbuotojus, Lietuvos žydų bendruomenę ir civilius gyventojus.