Istorikas: Lietuva gali ieškoti "rusiško pėdsako" knygoje apie Noreiką

Istoriko Armeno Gaspariano manymu, Vilnius į knygos publikaciją reaguos taip pat, kaip įprastai

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Lietuva stebina užsispyrimu, nenorėdama pripažinti, kad šalies "didvyriai" buvo nacių bendrininkai, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalistas ir publicistas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Vilniaus taryba pritarė sprendimui partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardu pavadinti skverą tarp Apkasų, Minties ir Tuskulėnų gatvių Žirmūnuose.

Taip pat JAV po 20 metų tyrimų buvo išleista amerikiečių žurnalistės Silvijos Foti knyga "Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis". Jos tyrimas atskleidė tai, kad Lietuvos valdžia slepia Noreikos vaidmenį Holokauste.

"Akivaizdu, kad visoms tarptautinėms organizacijoms jį [Daumantą] pozicionuoja kaip kovotoją prieš komunizmą, kuris priešinosi "okupacijai" ir taip toliau. Schema akivaizdi. Kitas klausimas tas, kad Daumantas buvo vienas žinomiausių Holokausto tragedijos dalyvių. Jo kaltė yra žinoma kiekvienam asmeniui, nagrinėjančiam šią temą. Visi dokumentai yra paskelbti jau seniai, tačiau akivaizdu, kad tik ne lietuvių kalba, nes tada kovotojo už laisvę, kuris nepagailėjo savęs kovoje su totalitarizmu, aureolė  išnyks", — sakė jis.

Gasparianas teigė, kad mažai tikėtina, jog Foti knyga kada nors bus išleista Lietuvoje.

"Jie arba nutylės pačios šios knygos egzistavimą, arba pasakys, kad Foti yra klasikinė Rusijos propagandos auka. Blogiausiu atveju jie bandys rasti kažkokį rusišką pėdsaką šios knygos publikacijoje. Mes susidūrėme su tuo daug kartų, čia nėra nieko naujo", — pridūrė publicistas.

Foti knygoje pasakojama apie žurnalistės senelį Joną Noreiką, kuris, jos teigimu, buvo nacių bendrininkas. Šiuolaikinėje Lietuvoje jis laikomas "nacionaliniu didvyriu", nors jis buvo susijęs su žydų bendruomenės naikinimu Lietuvoje.

2021 metų rugpjūčio 10 dieną Lietuvoje bus minimos 100-osios Lukšos-Daumanto gimimo metinės. Jo gimimo dieną Veiveriuose, šalia jo gimtinės, bus surengtas iškilmingas minėjimas. Lietuvoje Lukša laikomas "vienu žymiausių laisvės kovotojų ir vadų antrosios sovietų okupacijos metu". Tvirtinama, kad jis į "pasipriešinimo kovas" įsijungė nuo pat Lietuvos "okupacijos" pražios. Per "pirmąją sovietų okupaciją" priklausė "Lietuvos aktyvistų frontui", Vokietijai okupavus Lietuvą dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, vėliau buvo "Lietuvos partizanų sąjūdžio" organizacinio skyriaus viršininku. 1946 metais išėjo partizanauti. 1951 metų rugsėjo 4 dieną dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.

Holokaustas Lietuvoje

Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą praktiškai sunaikinta vietinė žydų bendruomenė, kuri buvo laikoma viena didžiausių Europoje. Žuvo apie 220 tūkstančių žmonių.

Su naciais bendradarbiavę lietuviai dalyvavo žydų tautos naikinime. Tačiau Lietuvoje kai kurie nacių kolaborantai yra laikomi "nacionaliniais didvyriais", o Lietuvos valdžia jų nusikaltimų nepripažįsta.

Vienas iš labiausiai tai atskleidžiančių epizodų yra situacija su Šaulių apygardos vadu Jonu Noreika, kuris 1941 metais buvo Lietuvos aktyvistų fronto narys. Jo įsakymu šiame regione gyvenantys žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo atimtas. Vėliau ten buvo nužudyti tūkstančiai žmonių. Tačiau Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato, yra šiam asmeniui skirta atminimo lenta.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė ją pašalinti, nes yra įrodymų, kad Noreika dalyvavo kuriant žydų getą. Tačiau nacionalistiški aktyvistai sukūrė naują lentą ir ją sutvarkė be leidimo.