Latvijoje kuriama netolerantiška atmosfera aplink Rusijos žiniasklaidoje dirbančius žurnalistus, sakė Latvijos Saeimos deputatas, publicistas Nikolajus Kabanovas.
Vykdant Marijos Butinos projektą "SvoihNeBrosaem", buvo pradėta informacinė kampanija, skirta remti rusakalbius žurnalistus, kuriuos 2020 metų gruodžio pradžioje sulaikė Latvijos valstybės saugumo tarnyba dėl bendradarbiavimo su portalais "Sputnik" ir "Baltnews".
"Manau, kad čia reikia laikytis teisėtumo ir neutralumo kriterijų. Labai blogai, kai įstatymai aiškinami politinių pažiūrų naudai", — sakė Kabanovas.
Buvusi "Vesti Segodnia" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, buvusi laikraščio "Subbota" vyriausioji redaktorė Natalija Sevidova savo ruožtu pažymėjo, kad tokių demonstracinių veiksmų tikslas — kad rusakalbė diaspora bijotų išreikšti savo poziciją.
Taip pat interviu savo nuomone dalijosi nepriklausomas žurnalistas Sergejus Tyščenka, laikraščio "Segodnia" skyriaus vedėja Natalija Lebedeva, laikraščio "Segodnia" vyriausiasis redaktorius Andrejus Švedovas, buvęs televizijos žurnalistas Vadimas Ava ir buvusi žurnalistė ir mokytoja Julija Aleksandrova.
Kodėl tie, kurie sąžiningai dirba savo darbą, Latvijoje vadinami "priešais"? Kur Pinočeto epochos išpuoliai gali nuvesti šiuolaikinę Latviją? Kas iš Latvijos žurnalistų nebijojo kalbėti apie tai, apie ką kiti tyli? Žiūrėkite šiame išskirtiniame reportaže iš Rygos.
2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.
Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik