Ekspertas įvertino reikalavimą blokuoti Rusijos žiniasklaidos tinklalapius Latvijoje

Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba nepaaiškino Rusijos žiniasklaidos blokavimo priežasties, o tai pažeidžia ne tik elektroninės žiniasklaidos teisės aktus, bet ir Konstituciją, mano ekspertas

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) kreipimasis į paslaugų teikėjus su reikalavimu užblokuoti Rusijos žiniasklaidos tinklalapius yra cenzūros aktas, prieštaraujantis Latvijos Konstitucijai, žurnalistams pasakė Latvijos elektroninių ryšių asociacijos valdybos pirmininkas Ilmaras Mulas.

Pasak jo, kad ir kaip teisėtai šis kreipimasis atrodytų teisiniu požiūriu, jis vis tiek yra cenzūros aktas.

"Tai grynai teisinis statusas. Patį blokavimo reikalavimą aš asmeniškai laikau aiškia cenzūros apraiška. Tai neturi nieko bendro su neteisėtu programų, kurių savininkas neleido platinti, platinimu, tai yra, su piratavimu. Čia veikia ne prieš neteisėtus veiksmus — tai yra akcijos prieš transliuojančią organizaciją, o tai jau yra gryna cenzūra", — interviu Latvijos radijo stočiai "Baltkom" pasakė Mulas.

Ekspertas taip pat pridūrė, kad NEPLP nepaaiškino Rusijos resursų blokavimo priežasties, o tai pažeidžia ne tik elektroninės žiniasklaidos teisės aktus, bet ir Konstituciją.

"Kiek man teko pamatyti tuos laiškus, kurie buvo išsiųsti, juose nėra jokios informacijos, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Šiuo atveju tai nėra Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymo 21 straipsnio pažeidimas, kur aiškiai nurodoma, ką ir kada blokuoti, tai jau mūsų Konstitucijos, kurioje sakoma, kad cenzūra Latvijoje yra draudžiama, pažeidimas. Tačiau kadangi Nacionalinė taryba pradeda ja užsiimti, norėtųsi užduoti klausimą: o ką tada daryti, jei pažeidžiama Konstitucija? Nes būtent tai galima atsekti čia", — pasakė jis.

Anksčiau Latvija paskelbė, kad uždaro prieigą prie "RT" rusų kalba tinklalapio, vykdydama praėjusių metų respublikos Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos sprendimą, kuriuo uždrausta retransliuoti septynis "RT" televizijos kanalus šalyje. Tarp užblokuotų tinklalapių atsidūrė ntv.ru, rus24.tv, teledays.net ir rt.com.

2020 metų birželį Latvija uždraudė transliuoti kanalus "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV", teigdama, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir yra vieša. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad draudimas transliuoti septynis "RT" televizijos kanalus Latvijoje yra piktinantis ir neleistinas žingsnis.

Vasario 9 d. Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba priėmė sprendimą uždrausti šalyje retransliuoti 16 rusakalbių televizijos kanalų, įskaitant "REN TV Baltic" ir "NTV Mir Baltic", "Karusel International", "NTV Serial", "NTV Stil", "NTV Pravo", "Kinomiks", "naše novoje kino", "Rodnoje kino", "Indijskoje kino", "Kinokomedija", "Kinoserija", "KVN TV", "Kuchnia TV", "Boks TV", "HD Life".

Baltijos šalių valdžia ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius suderintos šių valstybių linijos ženklus. Žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai, kaip pažymėjo Rusijos URM, "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški Vilniaus, Rygos ir Talino pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".

Rusiškos žiniasklaidos padėtis Baltijos šalyse

Baltijos šalyse sustabdomas rusakalbių kanalų transliavimas, trukdoma rusakalbių žiniasklaidos priemonių darbui ir netgi sulaikomi Rusijos leidiniuose dirbantys žurnalistai. Visa žiniasklaida rusų kalba Baltijos šalyse kaltinama "propaganda".

Taigi, "Sputnik Lietuva" buvo minimas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų parengtose kasmetinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos valdininkų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą". Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje.

Latvijoje yra viena valstybinė kalba — latvių. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą, nepaisant to, kad ji yra gimtoji beveik 37 procentams šalies gyventojų. Remiantis 2016 metų Latvių kalbos agentūros ataskaita, apie 90 procentų Latvijos tautinių mažumų atstovų moka valstybinę kalbą.

Nepaisant to, tariamai dėl grėsmės latvių kalbos egzistavimui, reguliariai nustatomi apribojimai rusų kalbos atžvilgiu. Valstybinės kalbos įstatymo laikymąsi kontroliuoja speciali valstybinė struktūra, vadinama "Valstybinės kalbos centru".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

© Sputnik