Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?
Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.
Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.
Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".
Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".
Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!
O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.
Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.
Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.