Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Taip jis pareiškė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo
Kaip žinia, istorija kartojasi du kartus: pirmą kartą tragedijos, antrą — farso pavidalu. Bet trečią kartą — lietuviškai — politinio cirko pavidalu.
2014 metų lapkričio mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino Maskvą pradėjus pilietinį karą Donbase ir Rusiją pavadino "teroristine valstybe".
"Šiandien Ukraina kovoja už taiką visoje Europoje, už mus visus. Jeigu ši teroristinė valstybė, vykdanti agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, agresija gali išplisti po visą Europą ir net toliau", — sakė Grybauskaitė, komentuodama kruvinus įvykius pietryčių Ukrainoje.
O prieš tris savaites, 2021 metų kovo 29 dieną, dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė neatsilikti nuo savo pirmtakės agresijos rytinės kaimynės atžvilgiu. Jis, kaip taikliai pasakė Vladimiras Putinas, nusprendė "paniurzgėti" savo Vašingtono bosui, kuris Rusijos prezidentą pavadino "žudiku". Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis, kaip JAV prezidentas Džo Baidenas, galėtų pavadinti Putiną žudiku, Nausėda atsakė teigiamai: "Deja, taip".
O dabar dar vienas chamo spjūvis Maskvos kryptimi. Šįkart jaunas, bet pakiliai nusiteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, kaip prognozuojama, bus būsimas Lietuvos prezidentas, nusprendė pasirodyti. Komentuodamas situaciją dėl Rusijos ir Čekijos "diplomatinio karo", Landsbergis apkaltino Maskvą terorizmu.
"Rusija dar kartą parodė, kad tai valstybė, remianti terorizmą ir teroristinius veiksmus", — sakė Landsbergis.
Taigi, Lietuvos valdantysis elitas pasiekė savotišką politinio chamizmo rekordą, jau tris kartus šiurkščiai įžeidęs Rusiją ir jos prezidentą. Kokias pasekmes tai turės oficialiam Vilniui? Kol kas neaišku. Tačiau pasekmės tikrai bus.
Vargu ar Vladimiras Putinas stos į žodžių karą su Lietuvos užsienio politikos "mopsais". Varžovas yra netinkamo lygio. Žmonės sako, kad "vaikas neįžeis kareivio". Bet Lietuvos ekonomikai politinis chamizmas jau turi pasekmių.
Baltijos tranzitas, kuris sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos, tirpsta akyse. Kadaise srauni upė, papildžiusi respublikos biudžetą, jau virto srovele, kuri netrukus visiškai išdžius.
Tranzitinių keleivinių traukinių iš Rusijos į Kaliningrado sritį mažėja. Kaliningradiečiai vis dažniau renkasi aviaciją ir jūrų keltus susisiekimui su "žemynu". Rusijos krovinių tranzitas į Europą jau seniai perkeltas į besiplečiančius "Rusijos Baltijos" uostus.
Maskvos pavyzdžiu seka artimiausia regiono politinė sąjungininkė — Baltarusija, kurioje Lietuvos valdžia svajoja sukelti dar vieną "spalvotąją revoliuciją" posovietinėje erdvėje. Baltarusijos naftos produktai jau aplenkė Klaipėdos uostą. Toliau eilėje yra kalio trąšos. O ten, ko gero, kinai ims blokuoti Lietuvos tranzitą, nes vietos politikai jau kelis kartus "spjovė į veidą" viešais pareiškimais apie "laisvą Tibetą" ir Taivano nepriklausomybę.
Ir visa tai yra Lietuvos šiurkščios užsienio politikos rezultatas, kai iš visų jėgų stengiamasi įtikti Vašingtono kuratoriams net kenkiant savo žmonių gerovei.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.