VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Aplinkos būklei Baltijoje gerinti šiuo metu yra atnaujinamas Baltijos jūros gelbėjimo planas, nes jį įgyvendinant iki 2021 metų geros būklės pasiekti nepavyko, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Nauja tai, kad į planą bus įtraukti tokie neigiami žmogaus veiklos poveikio ekosistemai padariniai, kaip jūros šiukšlės, povandeninis triukšmas, farmacinės medžiagos, klimato kaita. Bus išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę.
Pagrindinė Baltijos problema ir Lietuvoje, ir visame regione — eutrofikacija, kai dėl maistinių medžiagų pertekliaus intensyviau žydi dumbliai, vandenyje trūksta deguonies, mažėja vandens skaidrumas. Ji yra paveikusi apie 97 proc. visos jūros. Eutrofikaciją labiausiai skatina žemės ūkio veikla ir netinkamai išvalytos nuotekos.
Iš Lietuvos teritorijos į centrinę jūros dalį patenkantis azoto kiekis beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, ir ši tarša didėja.
Pranešime pabrėžiama, kad ūkinė veikla neigiamai veikia ir žuvų išteklius. Lietuvos jūros rajone jau uždrausta žvejoti menkes dėl kritinės jų populiacijos būklės. Be to, pasitaiko vandens taršos nafta ir jos produktais atvejų.
Pastebėta, kad Baltijoje gausėja jūros šiukšlių. Pernai Europos šalys nutarė nustatyti ribinę vertę paplūdimyje randamoms šiukšlėms — 20 šiukšlių vienetų 100 metrų atkarpoje. Tai simbolinė riba, kurią pasiekę galėtume teigti, kad paplūdimiai yra geros būklės pagal šį rodiklį. Lietuvoje atlikto Baltijos jūros būklės vertinimo metu nustatyta, kad vidutinis jūros šiukšlių kiekis — 167 vienetai 100 metrų atkarpoje.
Anot ministerijos, šis planas — tai ambicinga regioninė priemonių programa, apimanti visus Baltijos jūros ekosistemos elementus ir jų patiriamus poveikius, skirta aplinkos būklei šioje jūroje gerinti.