VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Statistikos departamentas įvardijo patraukliausius Lietuvos miestus.
Du dideli miestai — Vilnius ir Kaunas — vis dar yra pagrindiniai vidinės migracijos centrai šalyje ir traukia norinčius palikti provinciją. Žmonių, norinčių pakeisti miestą į kaimą dėl ramesnio gyvenimo, vis dar yra mažai. Tai, be kita ko, lemia sunkumai ieškant darbo kaimo vietovėse.
Pavyzdžiui, Valstybinės statistikos departamento duomenimis, 2020 metais vis daugiau Alytaus gyventojų ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje: pernai iš Alytaus išvyko 1 238 žmonės, atvyko 777 žmonės.
Panaši situacija buvo ir 2019 metais: tada į Alytų atvyko 903 nauji gyventojai, o išvyko 1 359. Dar blogiau buvo 2018 metais, kai miestą paliko 726 žmonių daugiau nei atvyko.
Statistikos departamento duomenimis, Šiauliai ir Panevėžys kažkodėl netraukė žmonių. Panevėžio gyventojų skaičius nuolat mažėjo: 2020 metais atvyko 1 109 žmonės, išvyko 1 827, 2019 metais — atitinkamai 1 258 ir 2 021 žmonės, 2018 metais — atitinkamai 3 037 ir 1 910.
Šiauliai taip pat netraukė žmonių nei 2020 m., nei ankstesniais metais. Pernai į miestą įvažiavo 1 787 žmonės, iš jo išvyko 2 844 žmonės, 2019 m. apsigyveno 2 026 žmonės, o miestą paliko 2 521 žmogus.
Pernai į Klaipėdą pradėjo atvažiuoti gyventi mažiau žmonių: atvyko 3 020 žmonių, o 3 957 paliko miestą, 2019 metais atvyko 3,8 tūkst., o miestą paliko 3,5 tūkst. žmonių.
Dauguma lietuvių gyvenimui ir toliau renkasi Vilnių ir Kauną. Tarp mėgstamiausių yra ir kurortiniai miestai — Palanga, Neringa, Trakai.
Pernai Trakų rajono savivaldybėje gyveno 410 žmonių daugiau nei išvyko. Palyginti su 2019 ir 2018 m., atvykstančiųjų tapo daugiau.
Neringa taip pat gali pasigirti didėjančiu gyventojų skaičiumi: 2020 m. ten apsigyveno 345 žmonės, o 238 išvyko, 2019 m. atvyko 259, o išvyko 197, 2018 m. atvyko 365, o išvyko 153 žmonės.
Populiari 2020 metais buvo ir Palanga: čia atvyko gyventi 818 žmonių, o 472 išvyko.
Vis dėlto didžiausias vidinės migracijos srautas tenka Vilniui, Kaunui ir šių miestų žiedinėms savivaldybėms.
Pernai Kaune apsigyveno 8,6 tūkst., o išvyko 5,8 tūkst. 2019 m. — atitinkamai 7,8 tūkst. ir 5,6 tūkst., 2018 m. — 6,2 tūkst. ir 5,8 tūkst. Per pastaruosius trejus metus padidėjo ir Kauno regiono gyventojų skaičius.
Tačiau sparčiausiai naujų gyventojų skaičius augo Vilniuje. Pernai į sostinę atvyko 11,6 tūkst., o išvyko 8,6 tūkst. 2019 m. atvyko 12,3 tūkst., o išvyko 7,5 tūkst., 2018 m. — 11,2 tūkst. ir 8,3 tūkst. Pastaraisiais metais išaugo ir Vilniaus rajono gyventojų skaičius.