Kaltas ne tik karantinas: pernai įvaikinimo atvejų Lietuvoje sumažėjo perpus

Nors dėl koronaviruso pandemijos galimų įtėvių ir vaiko susitikimai dažniau vyksta per nuotolį, mažėjantiems įvaikinamų vaikų skaičiams įtakos turi ir kitos objektyvios priežastys, mano Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Pernai Lietuvoje naujus namus surado mažiau vaikų, rodo Statistikos departamento duomenis.

Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai — 29. 2019 metais Lietuvos ir užsienio piliečių buvo įvaikinti 108 vaikai, 2018 metais — 159, 2017 metais — 139, 2016 metais — 157.

O įtėvių laukia gerokai daugiau vaikų. Vien tik pernai galimų įvaikinti vaikų sąrašą papildė 239 įvairaus amžiaus nepilnamečiai, o iš viso praėjusių metų pabaigoje įtėvių ir naujų namų laukė 1027 vaikai.

Iš vienos pusės teigima, kad įvaikinimo atvejų sumažėjimui įtakos turėjo pasaulyje įsisiautėjusi pandemija.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tikina, kad įvaikinimo procedūros dėl karantino nesustojo. Per visą pandemiją vyko ir tarptautinio įvaikinimo procedūros.

Ir nors per karantiną galimų įtėvių ir vaiko susitikimai dažniau vykdavo per nuotolį, pasitelkus technologijas, net ir bendraujant tokiu būdu mezgasi artimas pradinis ryšis, pažymėjo tarnybai vadovaujanti Ilma Skuodienė.

Skuodienės teigimu, mažėjantys įvaikinamų vaikų skaičiai esą nerodo, kad sumažėjo ir norinčiųjų suteikti šeimą be tėvų globos likusiam vaikui. Pasak tarnybos vadovės, tam įtakos turi kitos objektyvios priežastys.

"Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki 3 metų. Bet nuo 2019 m. perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo 3 mėnesių iki 3-4 metų amžiaus skaičius. Todėl laikotarpis laukiant pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką smarkiai ilgėja", — paaiškino Skuodienė.

Jos teigimu, įvaikinimų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turi ir didėjantis socialinių paslaugų bei pagalbos biologinei šeimai prieinamumas. "Dėl to mažiau vaikų praranda savo šeimas ir daugiau vaikų sugrįžta į pasikeitusias šeimas", — pažymėjo Skuodienė.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti vyresnio amžiaus vaikams, vienos šeimos broliams ir seserims. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių.

Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, daugiausia Lietuvos piliečių pernai įvaikintų vaikų buvo iki 4 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų įvaikinta 34. 4–6 metų amžiaus vaikų pernai buvo įvaikinta 8, 7–9 metų — 6, 10–14 metų — 2, o vyresnių — tik 1.

Užsienio piliečiai nesibaimina įvaikinti ir vyresnių vaikų. Iš 29 pernai užsieniečių įvaikintų vaikų 11 buvo 7–9 metų, septyni — nuo 4 iki 6 metų amžiaus.

Pasak Skuodienės, pirmiausia tėvų globos netekusiam vaikui ieškoma šeimos, galinčios pasirūpinti juo Lietuvoje.

"Įvaikinimas arba globa Lietuvoje visuomet yra prioritetas. Praėjusiais metais norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąraše buvo 141 šeima. Dauguma jų siekia įvaikinti geros sveikatos ar minimalių ir išgydomų sveikatos sutrikimų turintį vaiką iki 4 metų", — pasakė tarnybos vadovė.

Į norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, sąrašą per 2020 m. buvo įrašyta 13 užsienio piliečių šeimų.Visoms užsieniečių poroms pasiūlyta įsivaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tarnybos teigimu, į užsienį išvyksta sunkiai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų turintys vaikai, vyresni nei 7 metų amžiaus. Užsieniečiams siūloma įvaikinti ne mažiau nei tris vaikus — brolius bei seseris.

Pasak Skuodienės, įvaikinimo procesas kiekvienu atveju vykdomas labai atsakingai, vertinant vaiką įvaikinti norinčios šeimos lūkesčius bei jos pasirengimą prisiimti atsakomybę už vaiką, be to, atsižvelgiant į paties vaiko nuomonę.