VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Amerikos neuromokslininkai teigė, kad alkoholis oksiduojasi ne kepenyse, kaip manyta anksčiau, o tiesiai smegenyse. Dėl to kenčia sritys, atsakingos už emocijų koordinavimą, atmintį ir kontrolę. Be to, degradacija tęsiasi ir visiškai atsisakius alkoholio, rašoma RIA Novosti straipsnyje.
Apnuodytos smegenys
Kai žmogus išgeria taurę vyno ar bokalą alaus, į organizmą patekęs etanolis oksiduojamas iki acetaldehido, naudojant fermentą alkoholio dehidrogenazę (ADH). Ir tai jau dalyvaujant acetaldehido dehidrogenazei (ALD) virsta acetatu, ir organizmas jį pašalina. Jei fermento nepakanka, ALD2 genas kontroliuoja gamybą — acetaldehidas kaupiasi ir sukelia sunkias pagirias.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad kepenyse yra skaidomas etanolis, o paskui skilimo produktai patenka į smegenis. Tačiau amerikiečių neuromokslininkai, stebėję alkoholio gavusias peles, išsiaiškino, kad yra dar vienas mechanizmas, kuris visų pirma paaiškina girto asmens elgesio ypatumus.
Mokslininkai nustatė didelį fermento acetaldehido dehidrogenazės aktyvumą smegenėlėse — smegenų srityje, atsakingoje už koordinaciją. Šiuos duomenis jie gavo ištyrę 11 pelių smegenų sekcijų ir tris žmogaus mėginius. Be to, mokslininkai užfiksavo acetato atsiradimą gyvų pelių, kurioms buvo skiriama nedaug alkoholio — 1 gramo kilogramui svorio, smegenėlėse. Tuo tarpu graužikams, kurių ALD2 genas buvo nuslopintas, acetato kiekis smegenyse buvo daug mažesnis, todėl išgėrus alkoholio praktiškai nekilo problemų dėl koordinacijos.
Etanolio metabolizmo ir jo skilimo produktų schema pagal amerikiečių neuromokslininkų versiją. Jie pažymi, kad alkoholį galima skaidyti ir kepenyse, ir smegenyse. Jei kepenyse vyksta oksidacija, skilimo produktai, įskaitant acetatą, per kraują patenka į smegenis. Tačiau mokslininkai teigia, kad etanolis greičiausiai peržengia kraujo ir smegenų barjerą nei acetatas ir acetaldehidas (tarpinis produktas skaidant etanolį). Legenda: ADH yra alkoholio dehidrogenazė, ACH yra acetaldehidas, ALDH2 yra acetaldehido dehidrogenazė
Veikalo autoriai teigė, kad etanolis įveikia kraujo ir smegenų barjerą — fiziologinį "filtrą" tarp kraujotakos ir centrinės nervų sistemos. Ir iškart patenka į smegenis. Ten jis virsta acetatu, todėl sutrinka koordinacija. Jei fermento acetaldehido dehidrogenazės nėra, intoksikacija nevyksta. Mokslininkai dar ne iki galo suprato etanolio skaidymo mechanizmą, tačiau, jų nuomone, čia jis yra pagrindinis, nes acetaldehidą — pagrindinį apsinuodijimo alkoholiu kaltininką — sunkiau prasiskverbti į smegenis.
Pasigerti iki sąmonės netekimo
Be koordinavimo, alkoholis, ypač jei žmogus reguliariai geria, kenkia atminties centrui ir smegenims apskritai. Tokią išvadą padarė Oksfordo universiteto (JK) mokslininkai.
Jie analizavo medicinos tarnybų surinktus statistinius duomenis per tris dešimtmečius. Buvo stebimi vyresni nei keturiasdešimt metų amžiaus žmonės, kurie bent kartą per savaitę išgėrė butelį alaus — tai yra apie 140 gramų alkoholio. Be informacijos apie sveikatą, įpročius ir gyvenimo būdą, mokslininkams į rankas taip pat pateko jų smegenų MRT nuotraukos.
Antrajame etape tyrėjai atsitiktinai atrinko duomenis iš 550 savanorių iš statistikos ir paprašė jų išlaikyti keletą pažinimo gebėjimų testų. Per ateinančius penkerius metus savanoriai buvo tiriami keletą kartų. Po to mokslininkai išanalizavo visą informaciją.
Kaip paaiškėjo, geriant daugiau nei 140 gramų alkoholio per savaitę, neigiamai veikiama smegenų veikla. Alkoholio mėgėjai, priešingai nei negeriantys bendraamžiai, turi "laisvesnį" hipokampą — sritį, kuri yra atsakinga už trumpalaikės atminties perėjimą prie ilgalaikės atminties ir apdoroja erdvinę informaciją apie aplinką. Be to, atrofavosi kitos smegenų dalys, įskaitant baltąją medžiagą smegenų pusrutuliuose. Todėl savanoriai, suvartoję daugiau alaus per savaitę, blogiau atliko atminties ir sumanumo užduotis ir mažiau žodžių pavadino ta pačia raide. Bėgant metams rezultatai tik blogėjo.
Po 40 metų daugumai žmonių susilpnėja kognityvinė funkcija, tačiau tiems, kurie suvartoja daugiau nei 140 gramų alkoholio per savaitę, šis procesas vyksta greičiau. Viena savaitinė alkoholio dozė lygi 140 gramų. Nurodymas, kad žmogus geria nuo vienos iki septynių dozių, yra tolygus teiginiui, kad jis geria nuo 140 iki 980 gramų alkoholio per savaitę.
Daugumai pagyvenusių žmonių pažintinė funkcija senstant silpsta, tačiau alkoholį vartojantiems žmonėms procesas yra greitesnis.
Be to, kaip nustatė Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) mokslininkai, besaikis alkoholio vartojimas senatvėje kelia demencijos grėsmę. Paaugliams taip pat pavojinga daug gerti: neokortekso tūris gali sumažėti — jis yra atsakingas už jutiminį suvokimą, motorinių komandų vykdymą, sąmoningą mąstymą ir kalbą, o smegenų baltosios medžiagos raida gali sulėtėti. Visa tai slopina mąstymo galimybes.
Ilgalaikis alkoholio poveikis
Pasak Vokietijos, Ispanijos ir Italijos mokslininkų, alkoholis ir toliau kenkia smegenims net praėjus pusantro mėnesio po paskutinio alkoholio lašo. Labiausiai nukenčia geltonkūnis, jungiantis smegenų pusrutulius, ir hipokampas, valdantis atmintį ir emocijų formavimąsi.
Šešias savaites mokslininkai stebėjo savanorių vyrų, patekusių į ligoninę dėl per didelio alkoholio vartojimo, smegenų pokyčius. Visą šį laiką jie neturėjo galimybės išgerti nė gramo svaiginančio gėrimo. Tačiau, nepaisant priverstinio "sauso įstatymo", baltųjų medžiagų nervinių ląstelių degradacija nesiliovė.
Ekspertai nustatė panašius degeneracinius pokyčius žiurkių smegenyse, kurios pirmiausia buvo priklausomos nuo alkoholio, o po to visiškai jo neteko. Kol kas mokslininkai tiksliai nežino, kiek laiko smegenys ir toliau kenčia visiškai atsisakiusios alkoholio. Ilgesnis žmonių stebėjimas neįmanomas — gydymo programa vykdoma maždaug šešias savaites. Todėl darbo autoriai planuoja ištirti žiurkių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, smegenis.
Alkoholio ir tabako kainos Vakarų Europoje ir ES
© Sputnik