VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.
Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta daugiau dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti.
"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.
Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".
"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.
Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.
Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko neketina pulti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.
Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų programišiams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.