Išstumti Maskvą iš visur. Čekijos demaršas kainavo milijardus

Diplomatinis skandalas tarp Prahos ir Maskvos pakenkė ir ekonominiams ryšiams

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Bendradarbiavimas atominėje srityje nukentėjo — Čekijos valdžia neleido "Rosatom" dalyvauti konkurse dėl reaktoriaus statybų Dukovany atominei elektrinei, kurios sandorio vertė — šeši milijardai eurų. Ir tai nėra pirmas toks atvejis. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Specialiosios tarnybos, saugančios atomines elektrines

"Prahos sprendimas prieštarauja rinkos santykių principams ir yra politiškai šališkas. Visų pirma, tai smogia Čekijos ekonomikai", — sakė "Rosatom".

Rusijos energetikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pusantro mėnesio Pekinas buvo pašalintas iš Dukovany atominės elektrinės plėtros konkurso. Tokie veiksmai buvo paaiškinti Vakarų specialiųjų tarnybų rekomendacijomis, baiminantis priklausomybės nuo Kinijos technologijų. Maskva suprato, kad jie bandys nustumti ir "Rosatom". Čekijos valdžia užsiminė, kad Rusijos įmonei bus leidžiama dalyvauti tik subrangos sutartyse. Dėl tų pačių priežasčių: specialiųjų tarnybų rekomendacijos.

Praha nenurodė, kiek nusimano Vakarų žvalgyba taikios branduolinės energetikos klausimais. Tačiau precedentų jau buvo.

2008 metais "Rosatom" pradėjo statyti naują atominę elektrinę Belene, Bulgarijoje. Įranga buvo pristatyta, tačiau Sofija netikėtai atsisakė projekto. Valdžia neslėpė, kad apribojo darbą pagal Vašingtono ir Briuselio rekomendacijas. Teko sumokėti baudą: 600 milijonų eurų. Vakarai nepadėjo — tik išreiškė pasitenkinimą sprendimu.

2009 metais Lietuva, remdamasi NATO sąlygomis, sustabdė Ignalinos atominę elektrinę, nors stotis galėjo veikti iki 2032 metų. Dabar Baltijos šalys yra energijos deficito regionas.

Šalia sienos su Lietuva "Rosatom" pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė jau veikia. Kiekvieną dieną Vilnius ir Varšuva kaltina Minską pažeidus saugos standartus ir kreipiasi į TATENA. Bet ten kartoja: taikus Baltarusijos atomas niekam negresia.

Vieta konkurse tuščia nebūna

Kiekvieną kartą, kai saugos tarnybos skambina pavojaus varpais apie Rusijos branduolinę milžinę, konkurentai iškart patenka į Europos rinką — amerikiečių "Westinghouse", prancūzų "Areva" ir "EdF" ar Pietų Korėjos KHNP. Taigi, šį kartą, pašalinus Maskvą, Dukovany atominės elektrinės konkurse liko amerikiečiai, prancūzai ir korėjiečiai.

"Westinghouse" yra pasirengusi pasiūlyti AP1000 aplinkkelio reaktorių. Tokie jėgainių blokai veikia JAV ir Kinijos atominėse elektrinėse, tačiau Europoje jie jų atsargiai vertina: statyti reikia daug laiko, o naudoti yra be galo sunku.

Prancūzija gali pastatyti ERP-1600 reaktorių. Tai užtruks dešimt metų ir kainuos 13 milijardų dolerių. Praha tokias išlaidas turės kompensuoti ilgą laiką.

Seulas pateikė APR-1400 reaktoriaus projektą. Čekams ši galimybė atrodo optimali kainos, kokybės ir paleidimo laiko atžvilgiu. Tačiau pasaulyje nėra daug šalių, kuriose veikia tokio tipo įrenginiai.

Prieš diplomatinį skandalą čekams patogiausias buvo "Rosatom" pasiūlymas pastatyti VVER-1200 reaktorių. Nemažas Rusijos valstybinės korporacijos privalumas yra tai, kad ji perima panaudoto kuro šalinimą.

Tai taip pat vilioja "Rosatom" tuo, kad dažnai siūlo paskolą šalims, vykdančioms statybas. Nors europiečiai Rusijos investicijas taip pat suvokia kaip galimą pavojų.

Padėtis nėra nauja. 2010 metais Praha paskelbė apie planus išplėsti kitos atominės elektrinės — Temelino — pajėgumus. Konkursą laimėjo "Westinghouse", tačiau projektas niekada nebuvo įgyvendintas. Pinigų nepakako, o amerikiečiai nesiūlė paskolų statyboms. 2015 metais "Rosatom" buvo pasirengusi investuoti į darbą. Prezidentas Milošas Zemanas palaikė idėją, tačiau ministrų kabinetas ją atmetė.

Tuo tarpu Čekijos ekspertai pripažįsta, kad sovietinių reaktorių naudojimo patirtis būtų leidusi greitai priprasti prie rusiškų. Tačiau valdžia klausėsi specialiųjų tarnybų rekomendacijų, o ne atominės fizikos specialistų patarimų.

Rusijos atomas prie ES sienos

Tačiau yra ir sėkmingų "Rosatom" dalyvavimo Europos projektuose pavyzdžių. Pavyzdžiui, branduolinės saugos ir energetikos specialistas Pavelas Luzinas pateikia Maskvos ir Budapešto bendradarbiavimo branduolinėje srityje pavyzdį.

"2014 metais Rusija ir Vengrija susitarė statyti penktąjį ir šeštąjį Pakšo AE blokus. Taip pat niekas nesibaido "Rosatom" Suomijoje. Hanhikivi-1 elektrinėje statome reaktorių VVER-1200", — sako ekspertas. 

Rusijos pašalinimą iš dalyvavimo Čekijos konkurse jis aiškina ne tik diplomatiniu skandalu, atkreipdamas dėmesį į geopolitiką.

"Vengrija ir Suomija stato atomines elektrines savo reikmėms, ko negalima pasakyti apie Čekiją. Šalis yra Europos centre ir ribojasi su Vokietija bei Austrija. Po tragedijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje 2011 metais Berlynas ir Viena atsisakė atominės energijos. Bet tai nereiškia, kad jie negali jos nusipirkti iš kaimynų, pavyzdžiui, Čekijos. "Rosatom" dalyvavimas Dukovany projekte suvokiamas kaip nauja priklausomybė nuo Maskvos.

"Atsižvelgiant į tai, kaip JAV priešinasi "Nord Stream-2" projektui, vargu ar jos leis, kad prorusiška atominė elektrinė atsirastų netoli Vokietijos sienų", — argumentuoja Luzinas.

MGIMO tarptautinių tyrimų instituto analitikas Andrejus Baklickis pabrėžia, kad Lenkija, Rumunija ir Lietuva taip pat turėjo planų statyti naujas atomines elektrines. Jie tikėjosi JAV ir ES pagalbos, tačiau iki šiol nebuvo įgyvendintas nė vienas projektas. Kita vertus, dalyvaujant "Rosatom", sėkmingai užbaigta stočių statyba Turkijoje, Egipte, Uzbekistane, Armėnijoje, Suomijoje ir Vengrijoje.

"Rusijos milžinės pašalinimas iš Europos branduolinės energijos rinkos nėra susijęs su susirūpinimu dėl technologijų nepatikimumo. Vakarai nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos. O atominė elektrinė yra strateginis objektas, kuriam reikia šešerių iki septynerių metų vidutiniškai. Elektrinė eksploatuojama vidutiniškai 60 metų. Ir visą šį laiką šalis buvo priklausoma nuo jos statytojos", — aiškina Baklickis.

Ekspertai apibendrina: Čekija būtų radusi būdą pašalinti "Rosatom" ir be šnipų skandalo. Juk korporacija siejama su valstybe ir su Maskva. Tokiu būdu Vakarai tiesiog išstumia konkurentą — tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.