Tyrimas: vilniečiai turi vis daugiau laisvų lėšų

Iš visų trijų Baltijos šalių gyventojų vilniečiai būtinųjų išlaidų, skirtų maistui, būstui ir transportui, patiria mažiausiai
Sputnik
VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik. Per paskutiniuosius trejus metus disponuojamos vieno namų ūkio mėnesio pajamos Lietuvoje vidutiniškai išaugo 650 eurų, rodo "Swedbank" tyrimas.
Tai šalies gyventojams leidžia turėti daugiau laisvų lėšų ir po būtinųjų išlaidų statistinei šeimai lieka vidutiniškai 1 580 eurų. Pagal šį rodiklį Vilnius vejasi Baltijos šalių lyderį Taliną – Estijos ir Lietuvos sostinių gyventojai užsidirba ir susitaupo daugiau nei kaimynai Rygoje.
Apklausa: pandemija pakoregavo lietuvių būsto įsigijimo ir remonto planus
"Swedbank" atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas atskleidė, kad iš visų trijų Baltijos šalių gyventojų vilniečiai būtinųjų išlaidų, skirtų maistui, būstui ir transportui, patiria mažiausiai. Ši suma siekia 29 proc. nuo vieno namų ūkio pajamų ir yra lygi 630 eurų per mėnesį.
Pasak "Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, didžiausią būtinųjų išlaidų dalį visose Baltijos šalių sostinėse sudaro maistui skirtos lėšos.
"Maistui per mėnesį Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleidžia 442 eurus, tai yra, mažiausiai iš trijų Baltijos šalių gyventojų. Lietuvoje, atsiradus mažesnių kainų tinklui, stebimo maisto krepšelio kaina išliko gana stabili. Tuo tarpu Rygoje maisto krepšelis pigo 33 eurais, o Taline pabrango 42 eurais", — sakė Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, Estijoje būtinosios namų ūkio išlaidos siekia 709 eurus, o Latvijoje — 764 eurus. Santykinai Talino gyventojai tam skiria tik ketvirtadalį namų ūkio pajamų — tokiam rezultatui įtakos turi ne tik aukštas atlygis, bet ir nemokamas transportas.

Išlaidas didina brangstantis būstas

Pasak finansų ekspertės, Lietuvos ir Estijos sostinių gyventojų išlaidas bene labiausiai didina augantys būsto nuomos ar jo įsigijimo kaštai. Lietuvoje nuomos kainos per pastaruosius trejus metus išaugo 33 proc., o brangstant būstui, 28 procentais kilo ir su paskola įsigyto būsto įmokos.
"Estijoje šios srities išlaidų augimas panašus kaip Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje nuomos kainos kilo vos daugiau nei vieną procentą. Lyginant paskolos už įsigytą būstą įmokas, lietuviai taip pat yra arčiau estų, nei latvių. Vis tik mažiau išlaidų šioje srityje nepadeda Rygos gyventojams sutaupyti daugiau – būtinosioms išlaidoms jie skiria daugiausiai lėšų, tad laisvų pinigų jiems lieka mažiausiai", – sakė Cvilikienė.
Kitoms išlaidoms daugiausiai pinigų taip pat turi Talino gyventojams – Estijos sostinėje vienam namų ūkiui vidutiniškai lieka beveik 2 200 eurų per mėnesį. Tuo tarpu Latvijoje beveik perpus mažiau – 1300 eurų, rodo tyrimo rezultatai.
"Lietuvoje kitoms išlaidoms gyventojams lieka maždaug 1600 eurų, tad esame viduryje tarp dviejų Baltijos kaimynių. Vis tik per praėjusius dvejus metus kitoms išlaidoms liekanti pinigų suma Lietuvoje išaugo daugiausiai – net 650 eurų. Remiantis tyrimu, vis daugiau pinigų lieka tiems, kas turi nuosavus būstus, mat jiems išlaikyti reikia vis mažiau lėšų, net ir didėjant paskolos įmokoms", – paaiškino ji.
Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas
Remiantis tyrimu, vis daugiau pinigų lieka tiems, kas turi nuosavus būstus, nes jiems išlaikyti reikia vis mažiau lėšų, net ir didėjant paskolos įmokoms.