Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis — poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų — atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", — sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau — taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17 proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc." — komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto — pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", — komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Ta pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.