VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Vargu ar kitos Europos šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu, kuri paskelbė pasitraukianti iš "17+1" formato, apimančio Kiniją ir Rytų bei Centrinės Europos šalis. Apie tai rašo kinų leidinys "Global Times".
Kai kurie ekspertai taip pat apibūdino Lietuvos sprendimą kaip galimybę "sumažinti neigiamus aktyvus" bendradarbiavimo mechanizme, tai leis jam tapti tvaresniu ilgaikėje perspektyvoje.
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva pasitraukė iš "17+1" formato. Lietuva ragina ir kitas ES šalis atsisakyti šios iniciatyvos.
Kinijos tarptautinių tyrimų instituto Europos tyrimų departamento direktorius Cui Hongjiangas pareiškė, kad KLR ir ES santykiai pašlijo dėl neseniai įšaldyto ES ir Kinijos investicijų susitarimo (CAI).
Pasak jo, Lietuva, kuri yra gana maža rinka Kinijos ir Rytų bei Centrinės Europos šalių bendradarbiavimo mechanizme, pasinaudojo šia galimybe, kad pasipriešintų Pekinui.
"Kalbant apie politinius ir saugumo klausimus, Lietuva jaučia tam tikrą baimę buvusiai Sovietų Sąjungai ir dabartinei Rusijai. Todėl, kai Kinija ir Rusija susijungia strategiškai, Lietuva dėl šios baimės turi laikytis tam tikru atstumu nuo Kinijos", — pasakė jis.
Leidinys pažymi, kad Lietuva meta iššūkį Kinijai ne tik prekybos ir verslo srityse, bet ir klausimais, susijusiais su pagrindiniais Pekino interesais. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Lietuvos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Kinijos požiūris į uigūrus buvo pavadintas "genocidu" ir "nusikaltimais žmonijai". Kinijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį žingsnį, pavadindama jį šiurkščiu kišimusi į Kinijos vidaus reikalus.
Kovo mėnesį Lietuva paskelbė, jog atidarys prekybos atstovybę, kad plėtotų savo santykius su Taivanu — regionu, kurį Kinija laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi. Tai taip pat sukėlė didelį Kinijos pasipriešinimą ir ji paragino Baltijos valstybes gerbti vientisos Kinijos principą.
Nepaisant Lietuvos pranešimo apie savo sprendimą atsisakyti "17+1" formato, Kinijos ekspertai pareiškė, kad tai neturės reikšmingos įtakos Kinijos ir Centrinės ir Rytų Europos bendradarbiavimui.
Tokiai nuomonei, pavyzdžiui, pritaria Pekine esančios Kinijos socialinių mokslų akademijos Europos studijų tyrinėtojas Liu Cuokui (Liu Zuokui).
"Priešingai, [Lietuvos] pasitraukimas galėtų padėti sumažinti kai kuriuos neigiamus mechanizmo aktyvus", — sakė jis.
Kinija ir Centrinės bei Rytų Europos šalys 2012 metais surengė savo pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Lenkijoje, paleidusiios "16+1" platformą, skirtą bendradarbiavimui ir prekybai skatinti. 2019 metais Graikijai prisijungus prie platformos, formatas pakeistas į "17+1". Tai tapo svarbiu Kinijos ryšių su ES papildymu.
Kaip pažymi "Global Times", Lietuvai atitenka tik nedidelė KLR prekybos su Centrinės ir Rytų Europos šalimis dalis, tuo tarpu prekyba tarp Kinijos ir kitų šalių auga. KLR Prekybos ministerijos duomenimis, Kinijos prekyba su Lietuva 2019 m. sudarė tik 1,35 mlrd. dolerių. 2019 m. pabaigoje Kinija užėmė 22 vietą eksporto srityje ir dešimtą pagal importą.
Tuo tarpu prekyba tarp Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių pastaraisiais metais sparčiai augo. 2020 m. Kinijos prekyba su 17 Vidurio ir Rytų Europos šalių padidėjo 8,4 proc., pirmą kartą pasiekdama 100 mlrd. dolerių.
Palikti tam tikrą bendradarbiavimo platformą ar tarptautinę organizaciją — įprasta praktika, rašo leidinys.
Pasak Liu Cuokui, Lietuva, nors ir neįnešė didelio indėlio į "17+1", pakenkia šiam mechanizmui, susivienydama su kitomis Baltijos jūros regiono šalimis ir skatindama problemų atsiradimą.
Kinijos ekspertų teigimu, tokių šalių kaip Lietuva pasitraukimas taip pat gali tapti galimybe patobulinti Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimo mechanizmą. Pagrindinė mechanizmo dalis lieka nepakitusi, nes prekybiniai santykiai su Višegrado grupe, kuriai tenka pusė viso platformos skaičiaus, vyksta gerai, pridūrė ekspertas.
Lietuvos santykiai su Kinija
Lietuva palaiko Taivano ir kitų Kinijos regionų, pasižyminčių stipriomis separatistinėmis nuotaikomis (Honkongas, Tibetas), autonomiją. Ekspertų teigimu, Vakarų siūlymu Vilnius ne kartą bandė išmokyti Pekiną "demokratijos". Tuo pat metu respublikos valdžia tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Kinija ekonominėje srityje.
Be to, Lietuvos politikai vis dažniau ėmė skelbti, kad Kinija kelia "pavojų" respublikai. Jie reguliariai įžvelgia "grėsmę" Kinijos investicijose ir technologijose.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakė sinologas, profesorius, Aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos skyriaus vadovas Andrejus Karnejevas, Kinija jau prieš kelerius metus tapo didžiausia ekonomika pasaulyje, todėl būtų neprotinga ignoruoti tokią didžiulę pasaulio ekonomikos dalį.