Lietuva sunaikino beveik dešimties metų bendradarbiavimo su Kinija formatą

URM vadovas, konservatorius Gabrielius Landsbergis ragina ir kitas ES šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Lietuva pasitraukė iš "17 + 1" bloko su Kinija, į kurį įeina Rytų ir Vidurio Europos šalys, ir paragino kitas ES valstybes sekti šiuo pavyzdžiu. Apie tai praneša "Politico" su nuoroda į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

"Jau nebėra tokio dalyko kaip "17 + 1" [formatas], nes praktiniu požiūriu Lietuvos jame nėra", — sakė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras paragino ir kitas ES valstybes sekti šiuo pavyzdžiu.

"Mūsų požiūriu, dabar tinkamas metas ES judėti nuo skaldančio "16+1" formato prie vienijančio, todėl daug efektyvesnio, "27+1" formato. ES yra stipriausia, kai visos 27 valstybės narės veikia vieningai su ES institucijomis", — sakė Landsbergis.

Kaip tokio susijungimo pavyzdžius URM vadovas pateikė vakcinų įvedimą ir kovą su pandemija. Pasak jo, 27 valstybių narių vienybė yra raktas, siekiant sėkmingų ES santykių su išorės partneriais.

"Santykiai su Kinija neturėtų būti išimtis", — teigė Landsbergis.

Tuo tarpu, "Politico" duomenimis, Kinijos misijos ES pasiuntinys teigė, jog Kinija "nežinojo" apie Lietuvos žengtą žingsnį. Pasak jo, Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formatas buvo inicijuotas visų šalių ir atitinka jų interesus.

Kinijos bendradarbiavimo su Baltijos, Rytų ir Vidurio Europos šalimis formatas egzistuoja nuo 2012 metų. Jo tikslas — plėsti investicijas ir prekybą, taip pat plėtoti svarbiausius infrastruktūros projektus, susijusius su Kinijos iniciatyva "Viena juosta, vienas kelias".

Šio projekto kritikai, įskaitant JAV, daugelio ES šalių ir Australijos atstovus, baiminasi, kad KLR geopolitinė įtaka dar labiau padidės.

Lietuvos ir Kinijos santykiai

Lietuva palaiko Taivano ir kitų Kinijos regionų, kuriuose vyrauja stiprios separatistinės nuotaikos (Honkongas, Tibetas), autonomiją. Vakarų kolegų siūlymu, Vilnius ne kartą bandė išmokyti Pekiną "demokratijos". Tuo pat metu respublikos valdžia tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Kinija ekonominėje srityje.

Be to, Lietuvos politikai vis dažniau ėmė skelbti, kad Kinija kelia "pavojų" respublikai. Jie reguliariai įžvelgia "grėsmę" Kinijos investicijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakė sinologas, profesorius, Aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos skyriaus vadovas Andrejus Karnejevas, Kinija jau prieš kelerius metus tapo didžiausia ekonomika pasaulyje, todėl būtų neprotinga ignoruoti tokią didžiulę pasaulio ekonomikos dalį.