"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste

Baltarusijos krovinių pasitraukimas gali tapti dideliu nuostoliu Lietuvos uostui

Daugiau nei 30 procentų uoste perkraunamų krovinių sudaro baltarusiški kroviniai, pažymėjo Latakas
Sputnik
VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pripažino, kad krovinių srauto iš Baltarusijos praradimas sukels nuostokius jūrų uostui. Jis tai pasakė Seimo Ateities komiteto posėdyje.
"Sudėtinga dabar situacija. Jei geografinės padėties pakeisti negalima, tai politinė situacija yra banguota, svyruojanti ir šiandien ji raudonoje zonoje. Tai didelis pavojus, galvojant, kad uoste yra perkraunama 32 proc. baltarusiškų krovinių", — pasakė jis.
"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste
Lietuvos valdžia lobizuoja "mirties nuosprendį" Klaipėdos uostui, pareiškė ekspertas
Pasak jo, iš viso uoste perkaunama 19 milijonų tonų tranzitinio krovinio, iš jų 15,6 mln. tonų yra baltarusiško, didžioji dalis trąšos.
"Grįžtant atgal į retrospektyvą, reikia pasakyti, kad tranzitinių krovinių, sakykime, 2000 metais buvo netoli 80 proc. ir per tą laiką keičiantis, išeinant Rusijos kroviniams, kurie išėjo iš Klaipėdos dėl politinių motyvų ir dėl Rusijos strategijos savo krovinius nukreipti per Rusijos uostus, žinome, kad atsirado toks uostas kaip Ust Luga, kur didžiąją dalį krovinių ten nukreipia Rusijos įmonės. Galvojame, kad šita situacija, kad ir kaip pasisuktų, žinoma, tai būtų ir geležinkeliams didelis nuostolis, ir mums kaip uostui, bet iš esmės tuščia vieta uoste nebūna ir ta vieta užsiimtų kitais kroviniais", — pasakė uosto vadovas.
Tuo pačiu metu Klaipėdos uostui kyla dar viena rizika — auganti konkurencija, pažymi Latakas.
Pasak jo, net pandemijos metu, kai visi verslai skaičiavo nuostolius, Lietuvos uostas augo, o praėję metai iš viso buvo rekordiniai — perkrauti 48 milijonai tonų krovinių.
Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta tapo didžiausia Baltijos šalyse
"Šita situacija verčia aplinkinius uostus, ypač į Šiaurę, mūsų kaimynus, Latvijos, Estijos, Lenkijos uostus labai į tai žiūrėti ir dėti dideles pastangas, kad dalį tų krovinių, kurie ateina į Klaipėdos uostą, jie galėtų pasiimti", — pasakė jis.
Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dar praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų.
Rusija ir Baltarusija vasario 19 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 m. perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių Rusijos jūrų uostuose.
Ekspertas: Lietuva pati apsunkina situaciją dėl dujų tranzito iš Rusijos

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai

Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai "Ryanair" lėktuvas skubiai nusileido dėl pranešimo apie sprogmenį. Lėktuvas skrido iš Atėnų į Vilnių. Vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.
Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis baudžiamuosius straipsnius. Be to, jis yra dviejų "Telegram" kanalų, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais, autorius.
Šis incidentas sukėlė audringą reakciją Vakarų šalyse. Lietuva primygtinai reikalauja įvesti naujas sankcijas. Kaip pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, jos, be kita ko, gali paliesti ir naftos produktus.
"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste
"Belavia" vadovas priminė Lietuvai ir Europai apie tūkstančių jų piliečių išgelbėjimą
Anksčiau ES diplomatijos vadovas Josepas Borelis pareiškė, kad ES gali perimti Baltarusijos kalio trąšų, kurias Minskas tiekia per Baltijos šalis, eksportą. Tačiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo ​​tokių priemonių veiksmingumu ir pareiškė, kad jei šis sprendimas bus priimtas, bet kas, bet ne Baltarusijos režimas, patirs nuostolių.
Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas nusileisti. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno lėktuve nebuvo. Bolivijos atsiprašyta už šį įvykį.