Lietuvos valdžia lobizuoja "mirties nuosprendį" Klaipėdos uostui, pareiškė ekspertas

Jei ES sankcijos paveiks baltarusiškų trąšų eksportą, Lietuva praras ketvirtadalį savo krovinių, kurių nebus kuo pakeisti, mano ekspertas Aleksejus Iljaševičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilnius reikalauja kuo anksčiau įvesti ketvirtąjį sankcijų Baltarusijai paketą, tačiau pagrindinė naujų ribojamųjų priemonių auka bus ne kaimyninės šalies ekonomika, o Klaipėdos uostas. Apie tai RuBaltic.ru straipsnyje rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

Kaip pažymi straipsnio autorius, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis siūlo kuo greičiau priimti ketvirtąjį sankcijų paketą ir pereiti prie ribojamųjų priemonių, kurios tiesiogiai paveiks ekonominius Minsko interesus, kūrimo.

Pasak Iljaševičiaus, ši idėja "jau seniai sklando ore", tačiau dar visai neseniai tam nebuvo tinkamų priežasčių.

"Šiandien — ekonominių sankcijų "kruvinam režimui" lobistų aukščiausios laimės valanda. Europos Sąjunga kaip niekad arti to, kad sukeltų triuškinamą smūgį Baltarusijos ekonomikos eksporto sektoriams", — rašo ekspertas.

Ypač Lietuvos užsienio reikalų ministras mini naftos perdirbimo pramonę, kuri yra vienas iš pagrindinių Baltarusijos biudžeto papildymo šaltinių.

"Lietuvos užsienio reikalų ministras apdairiai "pamiršo" pridurti, jog didžiulius pinigus — milijardus dolerių per metus! — Lukašenkai atneša dar viena eksporto prekė. Tai yra trąšos", — pažymi Iljaševičius.

Pagal kalio trąšų tiekimą "Belaruskalij" užima trečiąją vietą pasaulyje. Pasak eksperto, Landsbergis jų nepaminėjo, nes Baltarusijoje pagaminti naftos produktai jau išvyko iš Lietuvos į Rusiją, tačiau trąšos yra svarbios Lietuvos ekonomikai.

"Smūgis Baltarusijos naftos pramonei neatsimuš rikošetu Lietuvai. O situacija su trąšomis yra visiškai priešinga", — mano jis.

Iljaševičius pažymėjo, kad "Belaruskalij" valdo 30 procentų birių krovinių terminalo Klaipėdoje akcijų.

"Faktiškai Klaipėda ir toliau yra vartai, pro kuriuos "Belaruskalij" eksportuoja apie 90 procentų savo produkcijos. Jis yra pagrindinis Lietuvos uosto klientas ir maitintojas. Kas ketvirta čia perkrautų krovinių tona yra trąšos iš Baltarusijos. Landsbergis turėtų prie savo grasinimų Minsko atžvilgiu pateikti šiuos skaičius. Tačiau jis visai neminėjo, kad ES sankcijos gali paveikti "Belaruskalij", — rašo straipsnio autorius.

Kaip pabrėžia ekspertas, jei ES sankcijos, be kita ko, palies bendradarbiavimą su "Belaruskalij", Klaipėdos uostas praras ketvirtadalį savo krovinių, kurių nebus kuo pakeisti.

"Žinoma, Lukašenkai tai taip pat sukels dideles problemas. <...> Tačiau pats Europos rinkos praradimas "Belaruskalij" nėra baisus. ES šalys sudaro mažiau nei dešimt procentų visos jo produkcijos eksporto. < ...> Tačiau Klaipėdos situacija nepavydėtina. Jos laukia ne mažiau rimta tranzito krizė nei Rygoje, Ventspilyje ir Liepojoje.

Tai, kas prieš dar metus atrodė fantastika, šiandien tapo realybe: Lietuvos valdžia lobizuoja "mirties nuosprendį" Klaipėdos uostui", — apibendrino jis.

Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai "Ryanair" lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, dėl pranešimo apie sprogmenį skubiai nusileido Minske. Vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.

Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis nusikalstamus straipsnius. Jis siejamas su dviem "Telegram" kanalais, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais.

Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas nusileisti. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno lėktuve nebuvo. Bolivijos atsiprašyta už šį įvykį.