VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Rensselaerio politechnikos instituto (JAV) vadovaujama mokslininkų grupė užfiksavo deguonies kiekio sumažėjimą gėlavandeniuose ežeruose dėl pagreitėjusių visuotinio atšilimo tempų. Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature".
Specialistai įvertino 393 ežerų, kurių dauguma yra vidutinio klimato platumose, būklę. Darbe atsižvelgta į duomenis nuo 1941 iki 2017 metų.
Kaip paaiškėjo, ežerai deguonį praranda 2,75–9,3 karto greičiau nei Pasaulinis vandenynas, o tai neigiamai veikia jų ekosistemų būklę. Nuo 1980 metų deguonies kiekis tirtuose rezervuaruose sumažėjo 5,5 % paviršiuje ir 18,6 % dugne.
Ekspertų teigimu, pokyčių priežastimi tapo gėlo vandens temperatūros padidėjimas 0,38 °C per dešimt metų. Tokios visuotinio atšilimo pasekmės prisideda prie melsvadumblių, kurių toksinai yra pavojingi kitiems gyviems organizmams, gyvenantiems gėlame vandenyje, dauginimosi.
Deguonies lygio sumažėjimas sukuria sąlygas, būtinas anaerobinėms bakterijoms daugintis. Jų išskiriamas metanas padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o tai tik pagreitina klimato kaitos tempus. Taigi, atšilimas gali lemti geriamojo vandens atsargų išsekimą ir gėlųjų vandenų ekosistemų pusiausvyros sutrikimą.