Mokslininkai paaiškino, kaip atšilimas veikia infekcijų plitimą

Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad dėl besikeičiančių (labiau snieguotų ir mažiau snieguotų) žiemų gyvūnams sudaromos sąlygos sėkmingai žiemoti ir daugintis

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Pasaulinės temperatūros pakilimas sukuria sąlygas plisti infekcinėms ligoms, tokioms kaip maliarija, erkinis encefalitas, tose vietose, kur anksčiau jos negalėjo išplisti dėl oro sąlygų, sakė Varvara Mironova, Maskvos valstybinio universiteto Geografijos fakulteto vyresnioji mokslo specialistė, praneša RIA Novosti.

Infekcijos ant karščio bangos

"Mes (grupė mokslininkų iš Maskvos valstybinio universiteto — Sputnik) parodėme, kad maliarijos plitimo sąlygos dabar yra daug palankesnės nei 70-aisiais. Šis posūkis įvyko 80-ųjų pradžioje, kažkur tarp 84–85 metų. Iš tiesų, vasaros sezonai tapo palankesni plitimui", — sakė Mironova.

Ji taip pat priminė, kad maliarija yra liga, kurią galima išgydyti 100 proc. Be to, tai yra antroponozė, tai yra, ji perduodama nuo vieno žmogaus kitam, todėl sanitarijos tarnybos gali gerai susidoroti su bet kokiu ligos protrūkiu. Tačiau, pasak Mironovos, Rusijoje dar nėra užregistruotas nė vienas šiuolaikinis vaistas nuo maliarijos, kuri sunkiais atvejais gali sukelti mirtį.

Kalbant apie kitas ligas, yra Vakarų Nilo karštinė, kuri anksčiau nebuvo labai žinoma.

Ji patikslino, kad infekcinių ligų mokslininkai nustato temperatūros ir parazito, kuris yra ligos sukėlėjas, išsivystymą. Pavyzdžiui, tridienę karštinę sukelia parazitas, kurį perneša uodai. Tačiau tam, kad parazitas išplistų, oras turi sušilti iki tam tikros temperatūros.

"Sušilus ji (Vakarų Nilo karštinė — Sputnik) plinta, ji pakilo į šiaurę, tam tikru momentu net Lipecko srityje buvo užsikrėtimo atvejų", — sakė Mironova.

Mokslininkė pridūrė, kad Zikos karštinė dabar plinta visame pasaulyje. Parazitų klimato poreikius tenkina atšilimas.

Paskui žiurkėną

"Antrasis punktas yra platintojų vektorių diapazonų išplėtimas. Galime tikėtis, kad encefalitas ir boreliozė gali išplisti kur kas toliau į šiaurę nei dabar. Kol kas to lyg ir nepastebime, tačiau laiko atsilikimas visada yra", — pridūrė ji.

Mironova taip pat pažymėjo, kad kai kuriuose moksliniuose straipsniuose nurodoma, jog dėl besikeičiančių (labiau snieguotų ir mažiau snieguotų) skirtingiems gyvūnams sudaromos sąlygos sėkmingai žiemoti ir daugintis.

"Baltakojis žiurkėnas Šiaurės Amerikoje yra didžiausias Laimo ligos (boreliozės) šaltinis. Jis persikėlė į šiaurę, pasirodė Kanados pietuose... Dabar Pietų Kanadoje padaugėjo boreliozės atvejų", — sakė Mironova. 

Be to, Mironova pateikė Azijos uodo, kuris tėvynėje nebuvo pagrindinis pavojingų ligų nešiotojas, plitimo pavyzdį, tačiau patekęs į kitas šalis gali juo tapti. Jis ne tik moka toleruoti Dengės karštinę, bet ir gali pernešti kitus, jau vietinius virusus, pavyzdžiui, Zikos karštinę.

"Jis (Azijos uodas — Sputnik) staiga pasklido po visą pasaulį nuo 70-ųjų. Jis dauginasi vandenyje", — sakė Mironova.

Pasak Mironovos, paaiškėjo, kad šis uodas prisitaikė daugintis balose, kurios kaupiasi apleistose padangose. Tuo tarpu perdirbti skirtos padangos buvo pradėtos eksportuoti iš Afrikos šalių į ten, kur yra perdirbimo gamyklos, pavyzdžiui, Havajuose. Taigi, Havajuose pasirodė uodas, o iš ten jis su turistais pateko į Europą.