Kyla klausimas: kas čia vyksta? Ar tai – (at)skilimas ir, jei taip, kokios tikėtinos jo perspektyvos?
Pradėkime nuo faktų. Praeitą mėnesį Seime 2 balsų persvara buvo atmestas TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicijos inicijuotas vienalyčių partnerysčių įteisinimo projektas. Ir, kaip žinia, prie tokio rezultato prisidėjo 5 (iš 11-os) LSDP deputatai, kurie – nepritardami "vaivorykštinei" darbotvarkei – irgi nubalsavo "prieš": Vidmantas Kanopa, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė ir Liudas Jonaitis.
Atrodytų: kas čia blogo? Lyg ir nieko, tik kad vienalytės partnerystės juk buvo įtrauktos į 2020 m. LSDP rinkiminę programą, tad minėtųjų deputatų balsavimas šiuo požiūriu aiškiai prieštaravo oficialiajai partijos pozicijai, kuri čia praktiškai niekuo nesiskiria nuo "vaivorykštinės" koalicijos pozicijų...
Na, ir tai negalėjo patikti tiems, kuriems minėtosios programinės nuostatos (geros jos ar blogos – klausimas atskiras) svarbios... Nepatiko tai kai kuriems tiek asmeniškai, tiek ideologiškai šiuo požiūriu užsiangažavusiems socdemams...
Štai, ilgametis LGBT ideologijos Lietuvoje skleidėjas, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas ir kartu – keliolika metų LSDP narys – Artūras Rudomanskis pareiškė paliekantis partijos gretas:
"Partnerystės įstatymo projekto pateikimo kontekste supratau, kad didesnei daliai LSDP narių, nuoširdžiai remtiems atstovams Seime, esu mažiau žmogus. LSDP, kuri save priskiria Europos progresyviųjų komandai, balsuodami pralenkė net konservatoriai".
Taip nuogąstauja savo homoseksualumo neslepiantis veikėjas.
Arba, iš kitos, labiau akademinės, pusės turime irgi iš LSDP išėjusį Mykolo Romerio universiteto profesorių, NK-95 įkūrėją Andrių Bielskį. Pastrasis partijai irgi negailėjo kritikos:
"Nomenklatūrinis partijos DNR, liberalaus darbo kodekso afera, nesugebėjimas įvesti progresinių mokesčių, retrogradiškas požiūris į LGBT žmones <...> ir daugelis kitų dalykų galutinai lėmė mano nusivylimą šia partija".
Tačiau... Tačiau, be kritikos, Bielskis dar ir kai ką siūlo:
"Lietuvos socialdemokratai kaip, beje, ir kitose Europos šalyse, yra politiškai ir vertybiškai merdinti partija. Nematau prasmės joje likti.
Atėjo laikas kurti kažką naujo, kažką daug geresnio!"
Kartu su Rudomanskiu ir Bielskiu iš LSDP gretų traukiasi ir kiti, daugiausia jaunesnio amžiaus ir kairuoliškas Vakarų idėjas išpažįstantys veikėjai.
Pati LSDP vadovybė su naujai išrinkta pirmininke Vilija Blinkevičiūte priešakyje, tuo tarpu, pernelyg nesisieloja: anot jų, į partiją pastaruoju metu ateina daugiau narių, negu ją palieka, tad jokio platesnio, labai žalingo skilimo LSDP šiuo atveju nėra.
Nors ir taip, vis dėlto takoskyra įvyko. Ir kad ją įvertintume, pirmiausia turime ją suprasti...
Taigi, nuo LSDP atskyla dalis narių. Taip, beje, yra nutikę anksčiau, Gintauto Palucko pirmininkavimo pradžioje (atskilus "socdarbiečiams"), bet grynai pragmatinių, o ne politinių / idėjinių principų pagrindu. Šįkart, tačiau, yra kitaip: takoskyrą čia lemia būtent šitokie motyvai. Belieka išsiaiškinti jų konkretiką.
O ji tokia: LSDP iš tiesų yra nei daugiau, nei mažiau, kaip "nomenklatūrinė" potarybinio elito partija. Tiktai – priešingai konservatoriams – užimanti "kairiąją" nišą. Ir taip – nuo Algirdo Brazausko LDDP laikų ir, su tam tikromis išlygomis, iki šiolei. O tokios partijos tėra sistemos administravimo, rinkimų ir vienokių ar kitokių klanų kovų instrumentai: idėjinio lygmens jose nėra. Tiesa, pagal vietos bei laiko specifiką tenka taikytis prie tam tikrų visuomenės sluoksnių ir šiaip liaudies nuotaikų. Bet ne daugiau.
Ir Lietuvoje šios nuotaikos, ypač, kiek tai liečia įprastą LSDP elektoratą, yra tokios: didžioji tautos masė yra orientuota, socialine-ekonomine prasme, į tai, kas vadinama politine kaire, kartu siedama save su tradicinėmis vertybėmis, kurios Vakarų pasaulyje šiandien yra aršiausiai puolamos. Šios nuostatos, aišku, stichiškos, stokojančios konceptualizacijos ir artikuliacijos, bet su jomis skaitytis visgi tenka (pavyzdžiui, ant jų 2016 m. praktiškai ir iškilo LŽVS). Su jomis iki Palucko vienaip ar kitaip – kad ir demagogijos sumetimais – mėgino skaitytis ir LSDP vadovybė.
Tuo tarpu, mūsų dabar aptariami LSDP "atskalūnai" nuosekliai laikosi Vakarų pasaulio "kairuolių" (vadinamųjų "leftistų" – vaivorykštinių "kairiųjų") ideologinių nuostatų. Ir į tai įeina, be abejo, visa LGBT darbotvarkė – tiktai nebe neoliberalistiniame (kaip Laisvės partijos atveju), o "kairuoliškame" pakelyje. Ir apie šiuos veikėjus būriavosi tam tikras, sakykime, kairuoliškasis LSDP flangas.
Į jį realiai įeina eilė nepartinių, bet faktiškai susijusių organizacijų: "Gyvenimas per brangus" tinklas, vadinamoji "Gegužės 1-osios profsąjunga", "Demos" institutas, jau minėtoji TJA ir kt. Ir ši kompanija, kaip tikriausiai nenuostabu, gauna ir Vokietijos, ir ES finansuojamo "Rozos Liuksemburg" fondo grandus. Ir jų tikslas, žinoma – paversti LSDP nuoseklia, vakarietiško tipo "kairuolių" partija. Iš esmės – kairiuoju Laisvės partijos analogu.
Tačiau taip, kaip Liberalų sąjūdyje įvyko skilimas ir užgimė minėtoji Laisvės partija, taip kažkas panašaus, tiesa – gerokai kuklesniu mastu – vyksta ir čia.
Ir būtent dėl to masto kyla klausimas, ar iš šito išsivystys partija. Jis, žinoma – atviras. Bet jei į jį ir būtų atsakyta teigiamai, vis dėlto abejotina, ar tokia "naujosios kairės" partija pasiektų tokią sėkmę, kaip kad jų dešinysis atitikmuo, kadangi niša jau užimta, o socialinė bazė tokiai politikai Lietuvoje kol kas ribota...
Tad tokios, atrodytų, yra LSDP įvykusio (at)skilimo perspektyvos. Iš jo, kaip ir iš pačios LSDP, nieko doresnio neišeis. Nebent tik agresyviai "vaivorykštinė" / postmodernistinė politinė grupuotė – ne daugiau. Tuo tarpu tai, ar galima Lietuvoje tikra ir sveika kairioji alternatyva LSDP, atliepianti (ir, be to, konceptualizuojanti ir artikuliuojanti) tiek kairiąsias, tiek tradicines, patriotines liaudies sluoksnių nuotaikas, žodžiu, kairioji-patriotinė jėga, kaip kadaise Algirdo Paleckio kurtasis Socialistinis liaudies frontas – jau atskira tema, prie kurios dar ne kartą sugrįšime kituose straipsniuose.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.