"Kinija žvelgia į Artimuosius Rytus", "400 milijardų dolerių sutartis padidina įtaką", "Rusai ir kinai gaus mūsų pietus" — tokios yra Amerikos laikraščių antraštės. Kariuomenė yra susirūpinusi, kad Pekinas ir Maskva užims savo vietą regione, jei jų rankos bus atlaisvintos. Kas iš tikrųjų sugeba nuversti JAV, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melinčiuk.
Pagalbos vakuumas
Centrinės vadovybės vadovas generolas Frankas Makenzis neseniai vykusiose kelionėse po Artimuosius Rytus prognozavo: "Vakuumą po mūsų išvykimo užpildys rusai ir kinai". Vašingtonas ketina perkelti dėmesį į Rytų Aziją. Tai prieštarauja Saudo Arabijos, kuri pasitiki Vašingtonu kovodama su Houthi sukilėliais, interesais, jis.
Anot generolo, Pekinas turi ilgalaikių tikslų išplėsti ekonominę galią ir sukurti karines bazes regione. Rusija yra pasirengusi parduoti oro gynybos sistemas ir kitus ginklus.
"Aš visiškai sutinku, kad Kinija yra grėsmė, į kurią turime sutelkti dėmesį, — sakė jis. — Tuo pačiu metu mes esame pasaulinė galia ir turime galvoti globaliai." Generolas pripažino, kad kelionės metu kaskart girdėdavo iš vietinių žmonių: ar Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios partnerystei ir kokia pagalba galima pasikliauti.
Įtartina partnerystė
Kariuomenę tikriausiai jaudino neseniai įvykęs Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi turas Artimuosiuose Rytuose, kuris balandžio mėnesį aplankė Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną, Bahreiną, Iraną ir Turkiją. Jis ten kalbėjo apie Palestinos ir Izraelio konfliktą, apie Siriją, Libiją, Jemeną ir nesutarimus tarp kitų Persijos įlankos valstybių.
Ministras netgi pateikė konkrečius pasiūlymus — to dar nebuvo. Pavyzdžiui, Kinija yra pasirengusi tapti daugiašalio dialogo dėl naftos įrenginių ir jūrų kelių saugumo užtikrinimo mechanizmų platforma. Be to, jis padėkojo arabų šalims už nesikišimą į KLR vidaus reikalus ir paramą "kovos su terorizmu priemonėms" Sindziango uigūrų autonominiame regione (Baltieji rūmai tai vadina musulmoniškų tautų genocidu).
Su Teheranu buvo pasirašyta sutartis dėl naftos tiekimo 25 metams. Tačiau informacija nebuvo atskleista, kad Kinija yra pasirengusi investuoti 400 milijardų dolerių į Irano energetikos ir transporto infrastruktūrą, jie sužinojo prieš metus dėka nutekinto dokumento projekto.
Stebėtojai pažymi, kad Pekinas stengiasi "neatspindėti", kai kalbama apie projektus Artimuosiuose Rytuose. Vienas diržas ir vienas kelias iniciatyva dažnai pateikiamos su fanfarais kituose regionuose. Tačiau dauguma dokumentų apie sąveiką su Artimųjų Rytų šalimis nėra išleisti nei kinų, nei anglų, nei vietine kalba.
Apie Abu Dabio nepriklausomo turto fondo investicijas į Kinijos dirbtinio intelekto tyrimų įmonę "SenseTime", kuri, be kita ko, kuria veido atpažinimo sistemą, mažai žinoma. Bendradarbiavimas su KLR tokiose srityse nesukelia džiaugsmo tarp amerikiečių, kurie baiminasi, kad Pekinas regione platina "autoritarinius dalykėlius".
Tačiau Iranas toli gražu nėra pagrindinis KLR partneris regione. Saudo Arabija ir Irakas lenkia Teheraną naftos tiekimo, prekybos, tiesioginių investicijų ir ginklų pirkimo srityse. Kinijos ginklų pardavimas Artimiesiems Rytams, nors ir ne visai toks didelis kaip Amerikos, pastaraisiais metais smarkiai išaugo.
Atsakingi už saugumą
Kinai jau įžengė į tradiciškai Amerikietiškas rinkas, — pokalbyje su RIA Novosti sakė Maskvos ekonomikos aukštosios mokyklos karybos ekspertas Vasilijus Kašinas. "Saudo Arabija tapo pagrindine kiniškų ginklų, visų pirma kovinių bepiločių orlaivių, pirkėja, jie netgi pradėjo surinkimo gamyklos projektą. Balistinių raketų buvo mažai. Jie parduoda ir artileriją, ir šarvuotas transporto priemones.
Ir nors Pekinas yra pagrindinis daugelio regiono šalių ekonominis partneris ir turi bazę Džibutyje, Kinija kariniu požiūriu dar neatliko tokio vaidmens kaip JAV ir Rusija.
Kinai sunkiau bendradarbiauti su Artimaisiais Rytais nei su Afrika, sakė šaltinis. "Jie gali tvirtai apginti savo pozicijas čia. Net ir izoliacijoje esantis Iranas sulaužė susitarimus, kai Pekinas nevykdė savo įsipareigojimų", — sakė šaltinis.
Kinijos ekonominė plėtra erzina amerikiečius, tačiau jie negali nieko pakeisti, sakė Rusijos Tarptautinių reikalų tarybos Artimųjų Rytų projektų vadovas Ruslanas Mamadovas. "Dabartinėje realybėje, keičiantis regioninei ir pasaulio tvarkai, visi turi ieškoti kompromisų", — interviu RIA Novosti sako jis.
"Artimųjų Rytų valstybių požiūris į Kiniją yra gana teigiamas. Jie supranta, kad JAV dešimtmečius buvo hegemonas, tai daugeliui susiejo rankas: išorės veikėjas vykdė savo politiką, o regioniniai buvo priversti paklusti", Jis teigia: "Bandymai pasipriešinti buvo pasmerkti nesėkmei. To pavyzdys yra Irakas, kuris turėjo vieną stipriausių armijų šiame regione, tačiau Jungtinės Valstijos sukėlė šalyje chaosą".
Kita vertus, Pentagono atstovų pareiškimai neturėtų būti vertinami kaip raginimas imtis rimtų veiksmų, juolab kad amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose vis dar bendradarbiauja su Rusija, priduria ekspertas.
Makenzis nepasakė nieko naujo, mano ITI MGIMO Pažangiųjų Amerikos studijų centro direktorius Maksimas Sučkovas. "Buvimas Artimuosiuose Rytuose buvusiu mastu apsunkino Vašingtoną, tačiau Barako Obamos ir Donaldo Trampo bandymai tai optimizuoti sulaukė kariškių pasipriešinimo", — prisimena jis. — Taip pat yra profesionalus ir asmeninis: centrinė vadovybė tradiciškai buvo didžiausių JAV karinių operacijų epicentre, o jos vadovai nenorėtų Ramiojo vandenyno vadovybei pavesti vidinio vadovavimo, o taip yra dėl pačios Kinijos sulaikymo logikos. Čia vyrauja bandymai parodyti vadovybei Artimųjų Rytų svarbą pasitelkiant strategiškai svarbią konfrontacijos su Kinija ir Rusija temą".
Iš tikrųjų nei Pekinas, nei Maskva neturi jokių ambicijų ar išteklių dominuoti "amerikietišku stiliumi", sakė šaltinis. "Šiuolaikiniame pasaulyje tai net nėra būtina: iš tikrųjų Amerikos patirtis rodo, kad plataus masto karinis buvimas savaime neišvysto sėkmės užsienio politikoje", — aiškina Sučkovas.
Tuo pat metu nereikėtų kalbėti apie absoliutų Amerikos įtakos regione nuosmukį, patikslina jis. Jungtinės Valstijos vis dar turi didelę saugumo ribą. Todėl JAV kariuomenė yra šiek tiek gudri, kai įtikina savo Vašingtono visuomenę, kad Rusija ir Kinija "valgo savo pietus".