Žiniasklaida: kaip laimėti karą su Rusija

Autorius apibendrina Vakarų analitinių centrų išvadas apie hipotetinį karą su Rusijos Federacija dėl Baltijos šalių. Britų teigimu, per dvi savaites Lenkija ir Baltijos valstybės bus okupuotos

VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Ankstyvą pavasarį Lenkijos žiniasklaida išplatino žinią apie karinius žaidimus, vykusius vykdant "Žiemos 2020" būstinės pratybas, kompiuterinį įvykių raidos modeliavimą galimo ginkluoto konflikto su Rusijos Federacija metu, rašo Lenkijos leidinys wPolityce.

Pratybos, kaip sakyta, baigėsi skandalu, nes penktą dieną po karo veiksmų pradžios Rusijos kariuomenė pasiekė savo operacinius tikslus ir pasiekė Vyslos liniją, Lenkijos aviacija ir karinis jūrų laivynas buvo nugalėti, o pažengę koviniai daliniai neteko 80 % pajėgų.

Strateginiu požiūriu tai reiškė, kad Rusija iškovojo pergalę prieš Lenkiją. Buvo net kalbėta apie atsistatydinimą iš aukščiausių Lenkijos kariuomenės postų, nors atrodo, kad jai vadovaujantys generolai norėjo politikams pademonstruoti, kad pavojuje šalis yra saugi.

NATO Achilo kulnas

Amerikiečių ir Vakarų Europos ekspertai, kurie specializuojasi karinėse temose, pastaraisiais metais taip pat dalyvavo panašiame NATO ir Rusijos ginkluoto konflikto modeliavime. Yra keletas pranešimų apie tokius karo žaidimus, ypač susijusius su Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) ar Didžiosios Britanijos tarptautinio strateginių tyrimų instituto ginkluotosiomis pajėgomis.

Galimą karo su Rusija eigą tyrė ir amerikiečių organizacijos: RAND; Džeimstauno fondas, įkurtas Ronaldo Reigano laikais, kuriame dominuoja trijų ir keturių žvaigždučių generolai; Strateginio ir biudžetinio vertinimo centras (CSBA), kuris per pastaruosius 20 metų nustatė Amerikos diskusijų apie karinę revoliuciją toną.

Visi šie mokslinių tyrimų centrai užsiėmė vienu dalyku: ieškojo atsakymo į klausimą, kaip vystysis hipotetinis karas su Rusijos Federacija dėl Baltijos valstybių. Visi daro panašias išvadas: NATO, jų nuomone, pralaimės pirmąjį susirėmimo etapą, tačiau turės galimybę susigrąžinti rusų okupuotas teritorijas.

Prieš pereinant prie analitikų darbo rezultatų, reikėtų išsiaiškinti vieną dalyką. Jie sutelkė dėmesį į šią problemą ne todėl, kad bet kurią akimirką galėtų kilti karas, bet tol, kol veikia NATO agresijos suvaldymo politika.

Tačiau jei jai nepavyks ir prasidės atvira konfrontacija, reikėtų žinoti, kaip įvykiai gali klostytis. Aljanso Achilo kulnas yra Baltijos šalys. Dėl savo vietos ir dydžio jas sunku ar net, kaip sako kai kurie strategai, neįmanoma apginti.

Jos buvo priimtos į NATO ant entuziazmo ir tikėjimo "istorijos pabaiga" bangos, taip pat tikint tuo, kad niekas negresia liberaliai tvarkai, kurią saugo nenugalimos JAV jėgos.

Dabar nuotaika šiek tiek pasikeitė. Po Irako ir Afganistano įsitikinimas, kad Amerika gali laimėti bet kokį konfliktą, labai susilpnėjo. Taip pat sunku neatsižvelgti į besikeičiančius Vašingtono prioritetus: artimiausioje ateityje JAV vis labiau atkreips dėmesį į Tolimuosius Rytus, tuo pačiu pasiliekant dviem oponentams, kurie savo jėgomis nenusileidžia vienas kitam: Kinija ir Rusija.

Tuo tarpu, kai JAV koncentruojasi į kažkokį konfliktą Azijoje, Maskvai gali atsiverti galimybių langas, kuriuo ji gali pasinaudoti pasitelkdama armiją. Motyvai yra paprasti: jei ji laimės karą su aljansu, ji įrodys, kad kariniu požiūriu jis nenaudingas, ir jei pavyks užblokuoti Vašingtono sutarties 5 straipsnio naudojimą, ji parodys, kad jo politinė ir karinė sanglauda yra fikcija.

Kokia karinio aljanso prasmė, jei jis neveikia krizės metu?

Pagrindinis smūgis

Švedijos ekspertai iš Gynybos tyrimų agentūros Robertas Dalsjö, Johan'as Engvall'as ir Krister'is Pallin'as mano, kad greičiausiai Rusijos puolimo kryptis bus Vilnius ir šiaurės rytų Lenkija (vadinamasis Suvalkų koridorius). Rusai stengsis ne tik suvienyti savo karinio valdymo teritorijas (Baltarusiją) su Kaliningrado sritimi, bet ir užgrobdami Lietuvą atkirs ir izoliuos likusias Baltijos valstybes, kad trukdytų jų gynybai.

Nuo TSRS laikų išlikęs reljefas ir transporto infrastruktūra rusams tinka: jie galės užtikrinti sparčiai besivystančių priekinių dalinių aprūpinimą ir tuo pačiu metu turėti vadinamąjį strateginį gylį. Prireikus jie galės pergrupuoti pajėgas arba naudoti galinę apsaugą.

Švedų teigimu, Rusija turi pakankamai jėgų surengti trumpą mobilųjį karą ir per pirmąsias 90 dienų pasiekti savo kampanijos strateginius tikslus. Laikas yra galutinės sėkmės raktas. Kuo anksčiau rusai užgrobs paskirtas teritorijas, tuo sunkiau NATO surengs kontrataką. Ir atvirkščiai: kuo lėčiau jie žygiuos į Kaliningrado sritį, tuo didesnis bus aljanso pranašumas, ypač ore, o tai gali daryti įtaką konflikto baigčiai.

Greičiausiai Rusija nuspręs pulti iš keturių pagrindinių krypčių, tačiau pagrindinė ataka bus nukreipta į Vilnių ir Lenkijos regionus, esančius į rytus nuo Vyslos. Iš Švedijos ekspertų darbo matyti, kad rusai gali pasiekti Kaliningradą per 48 valandas, o Baltijos jūros Lietuvos pakrantę — ne vėliau kaip per 96 valandas nuo puolimo pradžios.

Prie panašių išvadų priėjo ir Britanijos tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) analitikai, kurie svarstė hipotetinį scenarijų, kai JAV nusprendžia išvesti savo karius iš mūsų žemyno, o Rusija pradeda karą. Net jei Europos šalys nedvejodamos nusprendžia "mirti dėl Vilniaus ir Suvalkų", Lietuvos ir Lenkijos ginkluotosios pajėgos, taip pat Europos padaliniai, dislokuoti regione pagal išplėstinio pirmojo buvimo programą, bus sunaikinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo konflikto pradžios.

Lietuva ir dalis Lenkijos bus rusų okupuotos, o aljansas pradės pasirengimą kontratakai, siekiant atgauti Rusijos okupuotas teritorijas. Išnagrinėjus šiuolaikinius pajėgumus, darytina išvada, kad Europa pajėgtų sutelkti jėgas kontratakai ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.

Švedijos gynybos tyrimų agentūros analitikai tiesiai šviesiai rašo, kad net pati paviršutiniškiausia dabartinės ginkluotųjų pajėgų būklės analizė Europoje leidžia daryti išvadą, kad mintys apie "strateginį suverenitetą" be amerikiečių yra "pavojingos svajonės".

"Savaime aišku, kad NATO ir daugelis Europos kariuomenių iki šios dienos yra nepasirengusios didelio intensyvumo konfliktui su panašių pajėgumų valstybe", — rašo "War on the Rocks".

Strateginio ir biudžetinio vertinimo centro ir Džeimstauno fondo ekspertai, analizavę galimo karo su Rusija eigą Baltijos šalims, apskritai padarė panašias išvadas. Jų nuomone, nereikia kalbėti apie sėkmės galimybes be pažangaus amerikiečių dalyvavimo regione ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo. Štai kodėl 2019 m. ataskaitoje ekspertai pasiūlė sustiprinti šiuos pagrindinius komponentus, atsižvelgiant į NATO potencialą rytuose.

Kariniai scenarijai

Modelis yra paprastas: kuo daugiau amerikiečių pajėgų bus Lenkijoje, tuo stipresnė, darnesnė ir geriau parengta kariuomenė, tuo daugiau šansų bus atidėti Rusijos puolimą. Reikėtų prisiminti, kad visi pateikti konflikto modeliai nereiškia Maskvos branduolinio arsenalo, net ir mažo pajėgumo galvučių, naudojimo.

Turint omenyje Rusijos karinę doktriną ir oficialius pareiškimus, tai atrodo pernelyg optimistiškai. Atsižvelgiant į šį veiksnį, juo labiau padidėja santykių su JAV svarba, apibendrina straipsnio autorius.