VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo pradžios 80-ųjų metinių dieną Rusijos gynybos ministerija svetainėje atidarė naują istorinę skiltį "Diena, kai sužlugo Blickrygas", skirtą Raudonosios armijos karių ir vadų drąsai ir didvyriškumui pirmosiomis karo dienomis pagerbti, rašo RIA Novosti.
Ankstų 1941 metų birželio 22-osios rytą nacistinės Vokietijos kariai klastingai užpuolė Tarybų Sąjungą. Sudėję viltis į karinių pajėgų skaičiaus pranašumą, netikėtą puolimą ir greitą pažangą, naciai pirmąją karo savaitę planavo sunaikinti pagrindines sovietų pasienio karinių apygardų pajėgas.
Tačiau Blickrygo planas buvo sužlugdytas: Raudonosios armijos kariuomenė užpuolikams parodė nuožmų ir atkaklų pasipriešinimą.
"Net ir pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis, būdami apsupti, sovietų kariai ir vadai, demonstruodami drąsą ir masinį didvyriškumą, savo gyvybės kaina įvykdė pavestas užduotis, šventai gynė Tėvynę", — pažymėjo Rusijos gynybos ministerija.
Čia publikuojama archyvinė medžiaga, atskleidžianti nacių vadovybės ketinimus kare su Sovietų Sąjunga.
Iš vokiečių kalbos yra išverstas 1941 metų sausio 31 dienos Vokietijos sausumos pajėgų generalinio štabo nurodymas dėl kariuomenės sutelkimo (Barbarosos planas). Dokumente yra išsamus vokiečių vadovybės parengiamųjų priemonių aprašymas ir nurodoma "palaužti Sovietų Rusiją per trumpą laiką".
Direktyvoje ypatingas dėmesys skiriamas dideliam pasirengimo įsiveržti į TSRS slaptumui.
"Koncentruotų darinių perėjimas prie sienos turėtų įvykti kuo greičiau paskutinę akimirką ir netikėtai", — sakoma dokumente.
Naciai griežtai laikėsi būsimos kampanijos planų, neatskleisdami jų net savo kariniams-politiniams sąjungininkams. Kaip pažymėta kitoje Vermachto generalinio štabo direktyvoje, "Japonija neturėtų daryti jokių pareiškimų apie Barbarosos operaciją.
Sovietų vadovybė, suprasdama karo su Vokietija neišvengiamybę, ruošėsi būsimiems galimiems karo veiksmams, ką įrodo, pavyzdžiui, misija, paskelbta aviacijos skyriuje vadovaujant Baltijos specialiajai karinei apygardai, kuri teigia: pirmosiomis gegužės dienomis numatyta karinių pajėgų koncentracija mūsų valstybės pasienyje. Raudonosios armijos pagrindinės vadovybės įsakymu buvo įgyvendintas priedangos planas ir rajonas pradėjo kelti dalinius ir koncentruoti juos prie valstybės sienos.
Tuo pačiu įsakymu rajono teritorijoje buvo sukurtas Šiaurės vakarų frontas, perkeliant Estijos TSR šiaurės ir šiaurės vakarų dalinius į Šiaurės frontą".
Skyriuje yra 1941 metų birželio 22 dieną ranka rašyto gynybos liaudies komisaro karinio įsakymo Nr. 2 kopija, kurią asmeniškai surašė Raudonosios armijos generalinio štabo viršininkas Georgijus Žukovas praėjus trims valandoms nuo karo pradžios.
7:15 val. mėlynu pieštuku pažymėtame dokumente visų pirma sakoma: "Dėl negirdėto įžūlaus Vokietijos išpuolio prieš Tarybų Sąjungą įsakau kariuomenei visomis jėgomis ir priemonėmis pulti priešo pajėgas ir sunaikinti tose vietose, kur jie pažeidė tarybinę sieną".
Kitoje dokumento dalyje parašyta: "Smogti lėktuvais į Vokietijos teritorijos gylį iki 100–150 kilometrų. Bombarduoti Kionigsbergą ir Mėmelį. Negalima vykdyti antskrydžių Suomijos ir Rumunijos teritorijoje, kol bus pateikti specialūs nurodymai." Ir čia pat dokumento galinėje pusėje drąsiai parašyta: "T. Vatutinui. Rumuniją bombarduoti ".
"Už šio unikalaus dokumento ranka rašytų eilučių — iš tikrųjų, pirmojo karinio Liaudies gynybos komisariato įsakymo — galima perskaityti milžinišką įtampą ir tragediją pirmosiomis karo pradžios valandomis", — pažymi Rusijos gynybos ministerija.
Nuostabą dėl Vokietijos išpuolio prieš TSRS rodo ir pirmoji operacinė ataskaita, paskelbta birželio 22 dieną, 10:00 valandą: "Priešas, iš anksto apsupęs mūsų karius, privertė mus užimti gynybines pozicijas pagal priedangos planą, jam pavyko pasiekti dalinę sėkmę kai kuriose srityse".
Pateikiama visa serija unikalių dokumentų ir operatyvinės ataskaitos apie karo pradžią. Pateikti ir operatyviniai žemėlapiai, koviniai žurnalai bei apdovanojimų sąrašai. Vienas iš apdovanojimų skirtas Bresto tvirtovės gynėjo, laikinai einančio Bresto tvirtovės štabo viršininko pareigas leitenanto Piotro Koškarovo, apdovanoto Raudonosios vėliavos ordinu, žygdarbiui.
Kaip pažymėta dokumente, pirmąją karo dieną daugelis karininkų išėjo iš rikiuotės, o Koškarovas buvo paskirtas laikinuoju tvirtovės štabo viršininku.
"Kovose dėl tvirtovės jis buvo du kartus lengvai sužeistas, o 1941 metų birželio 30 dieną bombarduojant tvirtovę iš oro, jis buvo kontūzytas. Būdamas kontūzytas, pateko į nelaisvę, tačiau pabėgo iš nelaisvės tą pačią dieną", — sakoma dokumente.
Vėliau Koškarovas, prisijungęs prie pareigūnų grupės, dalyvavo gynybinėse kovose. 1941 metų liepos 16 dieną, po aviacijos antskrydžio sunkiai sužeistomis kojomis, jis vėl pateko į nelaisvę, kur liko iki 1945 metų kovo 15 dienos, kol jam pavyko pabėgti.
Nelaisvėje jis "elgėsi drąsiai: buvo vienas iš pogrindinės partinės organizacijos vadovų, vykdė karo belaisvių švietėjišką darbą, davė nurodymus sutrikdyti darbo planus Vokietijos įmonėse, per gydytojus slėpė vyresnius pareigūnus nuo jų siuntimo į sunkų darbą, už ką jis buvo areštuotas ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą", pažymėta dokumente.
Kitas reikšmingas Raudonosios armijos dalinių, apsuptų pirmosiomis karo dienomis, didvyriško pasipriešinimo pavyzdys yra Latvijos TSR teritorijoje esančios karinės jūrų bazės Libau mieste (Liepojoje) gynyba.
Skyriuje pateikiami Libau karinio jūrų bazės pakrantės gynybos sektoriaus štabo karinių operacijų žurnalo puslapiai, kuriuose 1941 metų birželio 22 dienos. "Dokumentų apie Didžiojo Tėvynės karo pradžią paskelbimas iš Rusijos gynybos ministerijos centrinio archyvo lėšų yra Gynybos ministerijos veiklos, kuria siekiama apsaugoti istorinę tiesą, kovoti su istorijos klastojimais, bandymais peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus, tęsinys", — nurodė ministerija.